nauji metai, nauji ir pažadai

Noriu būti laiminga!

Giminės mane perspėjo, jog 2019 man bus sunkūs metai. Tiesą pasakius vakar, jie tik apie tai ir kalbėjo. Egzaminai, universitetai, draugystės, kurias labai noriu užtvirtinti taip, jog jos dar ilgai nenutrūktų, net kai ir keliai išsiskirs. Metų pertrauka nuo mokslų (tikiuosi), darbas kažkur, jog savo sprendimą galėčiau pateisinti nepamirštamomis kelionėmis, o ne poguliu lovoje. Rezultatų laukimas, paskolų gavimas, išleistuvių suknelės radimas.

Dėl to ir labai sunku kažką žadėti, nes neįsivaizduoju, ką veiksiu po pusmečio (na, lygiai po pusmečio lietuvių egzaminas, bet ką veiksiu po visų egzaminų?). Neįsivaizduoju, kaip man seksis planuoti laiką. Labai labai norėčiau sau prižadėti, jog kiekvieną mėnesį perskaitysiu po 2 knygas ar jog sekmadieniai bus skirti tik poilsiui, bet jau dabar matau, jog taip nebus.

Dėl to mano pažadai blankūs (bet bent jau įvykdomi). Vienas jų: bent jau trečiadieniais (nes tuomet man anksti baigiasi pamokos) lankytis MKIC'e (VU bibliotekos mokslinės komunikacijos ir informacijos centras). Nesvarbu, ar yra krūva namų darbų, ar ne, bet eiti ir mokytis. Darytis konspektus. Kartotis autorius. Ir taip iki paskutinio egzamino (birželio 18, istorija). 

Aš labai noriu kada nors išmokti banglenčių sporto meno. Ir žinau, jog tam reikia stiprių kojų, puikios liksvaros ir būti geroje fizinėje formoje. Ir taip pat žinau, kad bent jau šį pusmetį, su sporto sale nedraugausiu. Vis tik, galiu bandyti kuo dažniau į mokyklą ir iš jos eiti pėstute! Gruodį persikėliau gyventi iš Užupio į Antakalnį, atsisiunčiau Spotify programėlę, tad galimybių ir priežasčių ilgesniems pasivaikšiojimams - pilna. Ir vis tik, jei sausį daug snigs ir vaikščioti nesinorės, pratimus kojoms darysiu namie. Kad vėliau sugebėčiau atsistoti ant vandens!

Dar nenoriu išleisti tiek daug pinigų ant maisto. Labai mėgstu gaminti, bet labai mėgstu ir pasimėgauti falafeliais po pamokų ar kava tarp pamokų. Kas liūdniausia, jog dažnai einu į tas pačias vietas, galbūt ir ne tokias brangias, bet į tokias, kurios tapo man įprastos. Per daug įprastos. Tad sakau sau - geriau rečiau, bet kokybiškiau. Ir kelionės yra geriau, nei užkandžiai. Geriausia, užkandžiai kelionėse. Noriu pasistengti tiek daug neišleisti ant dalykų, kurie nėra tiek verti.

Ties mityba linkiu sau stengtis padaryti tiek, kiek galiu. Neseniai supratau, jog argumentas gražios figūros turėjimui manęs nemotyvuoja taip stipriai. Galbūt vasarą aš ir kiek pagraužiu save dėl visų vakarienių iškeistų į šokolado plyteles, bet tada bėgu į jūrą, kurioje juokauju su draugais ir apie tai net negalvoju. Aš mieliau penktadienį ilgai su jais sėdėsiu bare, žaisiu alias ir gersiu alų, nei šeštadienį ryte anksti kelsiuosi, jog nueičiau į sporto salę. Jau geriau tą patį rytą sau ir savo sesei iškepsiu blynų. Ir čia yra paprasti prioritetai. Vis tik, dažnai kenčiu nuo persivalgymo, o streso veikiama bandau tą tuštumą viduje užpildyti duonelėmis ir visokiomis riekelėmis (ant kurių išleidžiu jau minėtus pinigus. Kurių man labai gaila). Skubėdama kur nepavėluoti, nevalgau pusryčių. Vis tik, kaip būsima (tikiuosi) aplinkosaugos ekspertė, noriu valgyti kuo mažiau fasuotą ir perdirbtą maistą, nes nuoširdžiai man skauda dėl tų visų šiukšlių, kurias aš vis kraunu į po kriauklę pastatytą dėžę. Ir jei pasistengsiu dėl to, manau greitai ir mano valgymo įpročiai taps kiek šventesni.

Ir dar. Paskutinį 2018 metų mėnesį aš daug verkiau dėl savo šeimos, savo draugų. Dėl visų santykių. Gerai, jog keletas žmonių visą laiką sėdėjo šalia manęs ir palaikė, kad ir kaip būtų blogai. Tačiau labai noriu palinkėti sau nesureikšminti visų draugysčių, kurias turiu dabar. Nesijaudinti dėl jų tiek, kiek jaudinuosi dabar. Dėl visų tariamų "chebrų", vyno draugelių. Ir nebandyti padaryti įspūdžio tiems, kurie ar taip, ar kitaip nieko manyje nemato. Labai gali būti, jog po mokyklos baigimo, daug ryšių ir trūks. Ir nors daug jų noriu aš išsaugoti, nepavyks išsaugoti visų ir tai matosi jau dabar. Tad reikia džaugtis ir mylėti akimirkas. Džiaugtis ir mylėti akimirkas. Džiaugtis ir mylėti akimirkas.

Visus 2019 metus ir visą gyvenimą.

(Bei mažiau rūkyti. Ne dėl savęs, o dėl tos pačios aplinkos. Cigaretės mano rankose rodo, jog esu kiek hipokritiška)