2018 m. spalio 7 d., sekmadienis

Pirmos dienos būnant moterimi

Kiek daugiau nei mėnesis abitūros, kiek mažiau nei mėnesis pilnametystės. Ir viskas yra labai gerai, kol kas registre nė vienos "mokausi iki 3 nakties ir niekam neturiu laiko" dienos, nė vienos "guliu lovoje, o egzaminai už 8 mėnesių ir aš tikrai jų neišlaikysiu" minties. Tikrai, viskas savo ritmu slenka ir slenka maloniai. Užvakar po pamokų riedėjau su draugais pasidaryti naminių tortilijų ir pasėdėti prie krosnies į Nemenčinę, o šiandien jau 10 val. ryto buvau prisistačiusi į Nacionalinę Martyno Mažvydo biblioteką, kurioje man patinka mokytis daug labiau nei namie. Visur išlaikytas malonus balansas ir niekur nepasiekti jokie kraštutinumai.

Galiu Jums papasakoti apie tai, kaip prasidėjo mano pilnametystė - pirmas gimtadienis, kurio laukiau ne dėl dovanų (bet kam įdomu, jos minimo įrašo gale). Ir jei klausiat, ar kas pasikeitė, tai taip, pasikeitė. Galiu išgelbėti žmogų paaukodama jam kraujo, turiu balsavimo teisę, o jei tik panorėčiau, galėčiau daryti ką tik noriu, neatsižvelgiant į aplinkinių nuomonę. Ai, ir jei ateis "mokausi iki 3 nakties ir niekam neturiu laiko" akimirka, galėsiu pati nusipirkti energetinio gėrimo.

O šventė prasidėjo, galima sakyti, dar likus pusvalandžiui iki vidurnakčio ir iki sukakties, nes kartu su vienu bendraklasiu nusprendėme nužygiuoti iki visą parą veikiančios parduotuvės ir mušant 00:00 laikrodyje nusipirkti to, pagaliau legalaus, gėralo. Visą kelią galvoje meldžiausi, jog tik paklaustų ID ir aš galėčiau išdidžiai parodyti kortelę, bet pasirodo, aš ją užmiršau namie. Ir paklausė. Tai gerai, jog draugas turėjo savo, bet pradžia jau kiek paradoksali. Vėliau mes ėjome į parką valgyti ir atsigerti jo paruoštos staigmenos - naktinių veganiškų kebabų ir naktinio šaltutėlio alaus. Pavalgėm, pagėrėm, nužingsniavom namo, o aš savo skardinę tik padėjau ant stalo ir smigau miegot, nes sekančią dieną laukė mokykla. Rugsėjo 11 dienos rytą, visa šeima sugužėjo į kambarį bedainuodami "su gimimo diena" ir atsisėdo ant lovos, tiesiai priešais stalą, ant kurio buvo padėta skardinė, kurios dar vakare nebuvo. Juokinga, tik nejuokinga, jog per septynias valandas pilnametės gyvenimo sugebėjau du kartus neapgalvoti savo veiksmų, o tuoj pat laukė ir dar vienas smūgis į stoišką būseną. Gavau žinutę, jog po pamokų esu kviečiama susitikti ir nusprendžaiu apie tai parašyti draugėms, nes gi visi stereotipai apie privačius pokalbius tarp vyrų ir moterų yra teisingi - tokie pokalbiai neegzistuoja. Bet netyčia pokalbio nuotrauką nusiunčiau į gimtadienio vakarėlio pokalbį, kuriame buvo ir rašantysis. O štai ir aš, man 18, esu suaugusi moteris, bet pridarau ir tokių dalykų. Vis tik, po pamokų susitikom, pasėdėjom mano mylimame meno inkubatoriuje, suvalgėm veganiško šokoladinio torto, o vakare gėriau vyną su giminėmis iki kol paskambino manasis draugas/Šveicarijos mokyklos mylimiausias žmogus/seniai matytas ir girdėtas turkas, norėdamas pasveikinti su gimtadieniu bei prasitardamas, jog dabar savo namuose augina mainų moksleivę iš Italijos, į kurią jo mergina žiūri kiek su pagieža. O aš ir pajuokavau, jog panaši situacija jam su merginom buvo ir Šveicarijoje. O telefonas buvo garsiakalbio rėžime ir po šių žodžių visa jo šeima pradėjo dainuoti "su gimimo diena". Tai tokia ir buvo diena, praėjus 18 metų po mano gimimo.

Pamiršau tik paminėti, jog per ilgąją pertrauką, susitikau su bendraklasiais prie suoliuko, prie kurio susitinkam kiekvieną ilgąją pertrauką. Tik šį kartą ten buvo veganiški keksiukai su avietėmis. 

Per šį mėnesį dar spėjau susilaužyti dantį, antrą kartą gyvenime. Vieną antradienį gulėjau namie ir mokiausi, iki kol nusprendžiau pasidaryti pertrauką nueidama šokolado į parduotuvę. Išsirinkau juodą, Latvijos įmonės "Laima" šokoladą, su Vilniaus paveiksliuku ant pakuotės. Suku namo ir kandu tiesiai į kietą riešuto kevalą, kuris netyčiomis pateko į šokoladą gamykloje. Kramsnoju, o iki galo nesukramčius spjaunu kartu su pusę danties. Sekančią dieną stengiuosi prisiskambinti draugei ir užkliūnu už laiptelio senamiestyje. Griūnu ir kartu suplėšau savo mylimiausias kelnes bei odos gabalą, kuris sruva kraujais.

Šiais metais sugalvojau dar ir fiestą iškelti. Jau senokai neturėjau gimtadienio, į kurį susirinktų būrys draugų, tad suradau stovyklą, nupirkau daug tų mažyčių bulvių, kurias skanu ant griliaus kepti ir sukviečiau kiek daugiau nei tuziną artimų žmonių. Apibendrinus, mes daug šokom, daug juokavom, sakiau tostus ir jiems, o jie sakė tostus man. Džiaugėmės vieni kitu, ilgos trukmės smala, o ryte ant ežero kranto, susisukę į pledus, valgėm avižų košę su aviečių uogiene. Ir kalbėjom apie tai, kaip gera būti.

Draugai gimtadienio proga pridovanojo visko. Atrodė, jog iš visų smulkmenų ir ne smulmenų, buvo man padovanota sudaiktinta mano pačios versija, už ką esu ypatingai dėkinga. Gavau ir daug gėlių, ir didelę dėžę veganiškų spurgų, ir specialų įrankį kokteiliams ar arbatoms šaldyti, ir Ryanair dovanų čekį (kurio pusės užteko jau vienai būsimai kelionei), ir humuso, skraidinto gimtadienio paryčiais tiesiai iš Berlyno, ir dar gavau XL dydžio marškinius su "The Office" serialo frazėmis, puikiai tinkančius į Mažvydo biblioteką arba į miego sesiją. 

Tai tiek, tiek to pilnametystės džiaugsmo,
Simona

5 komentarai:

Vytautė rašė...

Sveikinu sulaukus pilnametystės!!! Sėkmės abitūros metais ir ačiū už labai šiltą ir jaukų, tiesiog fantastišką įrašą! <3

Simona (manodebesys.blogspot.com) rašė...

Ačiū Tau, Taute!

Judita rašė...

Su pilnametyste! Gera skaityti, kad turi tokius draugus ir kad ne vien mesendžeriu bendraujat, o susitinkat, patiriat ir tyrinėjat... gyvenimą :) Aš niekad neturėjau labai daug draugų, bet kažkaip niekada nesijaučiau vieniša. Užtenka to keletos, matyt, tikrų, kurių dovanos 18-o gimtadienio proga, tikriausiai niekada nepamiršiu.. Jie susimetė ir padovanojo man.. dangų - https://www.laisvalaikiodovanos.lt/skrydziu-dovanos/skrydis-oro-balionu Čia buvo mano sena svajonė ir tikrai nesitikėjau nieko panašaus.. O jie tai padarė. Padovanojo man svajonę. O po to mes visą naktį praleidom prie ežeriuko su palapinėm – visiškai simple, bet taip nuostabiai.. Nes iš tikrųjų tik to ir tereikia – draugų.

Simona (manodebesys.blogspot.com) rašė...

O, Judita, ačiū, jog pasidalinai! Su paskutine mintimi galiu tik sutikti :)

Anonymous rašė...

Kiekvienas, skaitantis tai, turi tikėti ir būti pozityviai nusiteikęs, nes dirba didesnės jėgos, nei kada nors įsivaizduojate. Tai pagerės, kai tuo tikėsite ir elgsitės, o tada kiekviena jūsų situacija pamažu keisis į gerąją pusę. Po susitikimo su daktaru EGWALI sutvarkiau daiktus su savo sutuoktiniu. Mano sąjungą sužlugdė nenugalimos jėgos, nežinodamos, kad pagrindinis tikslas yra mano santuoka, mes turėjome nuolatinių problemų jų neišsprendę, tačiau viskas atsigavo po DR EGWALI atvykimo, nes esame laimingi ir gyvename taikoje, be jokios abejonės, labai rekomenduočiau tiems, kuriems reikia gero rašybos, tai tikrai patikima bet kokiems klausimams, su kuriais susiduriate, nesvarbu, ar tai meilė, apsauga, pinigai ar psichinės galios. Dr EGWALI yra tikras dalykas. Rašykite jam el. Paštu Dregwalispellbinder@gmail.com arba „Viber“ / „WhatsApp“ +2348122948392