Mac DeMarco ir Mac&Cheese

28 metų "tooth gap" vyrą sužinojau iš instagramo. Ironiška, nes šiuo metu jo paskutinė nuotrauka yra įkelta prieš kelis mėnesius, o ir šiaip, naudojamas jis yra itin mėgėjiškiems tikslams, kas jokiu būdu nėra blogai. Tiesą pasakius, būtent dėl to aš ir atkreipiau dėmesį į jį bei susiradau informacijos apie tai, ką DeMarco veikia gyvenime. Jis geria alų, valgo picas ir kuria melancholiškas dainas.

Man tai patiko ir aš labai greitai atsisiunčiau jo albumus. Maždaug po kelių savaičių, mano manymu geriausia koncertų organizavimo kompanija Lietuvoje 8 Days A Week paskelbė, jog jo koncertas bus Lietuvoje. Aš apsidžiaugiau ir bilietų pirkimo ceremoniją nukėliau iki rudens, nes vasarą išlaidos keliavo kitur. 

Per tą laiko tarpą, šis atlikėjas buvo puikus palydovas žaidžiant nemokšiškai pokerį; jis tinka fonui ir sekmadieniais kepant šokoladinius blynus; jeigu lyja, tu esi sausakimšame viešajame transporte, Mac'as padės nusiraminti ir nebambėti panosėje ant bambančių; draugams sukant cigaretes (labai raminantis ritualas, o ypatingai su DeMarco); man jis dar tapo puiki pradžia pokalbiui su nepažįstamuoju. Dabar tas nepažįstamasis yra jau ir puikus mano draugas!

Buvo vasarą dienų, kuomet klausiausi tik DeMarco, vėliau buvo dienų, kuomet jo atsiklausiau pakankamai ir nebenorėjau klausytis. Dėl to bilietus nusipirkau tik tris dienas prieš spalio 18, ir tai tik pamačiusi, jog pagaliau yra stovimų bilietų. Gal ir gerai, jog neypatingai jo laukiau ir nesusidariau jokių vilčių.

Koncertą apšildantis Aldous Rh man labai patiko. Buvau su draugais netoli scenos ir labai labai pasigavau jo skleidžiamą emociją. Šokinėjau ir spraginėjau pirštais, kol paskaudo. Jis išėjo ir tada buvo keli tie nuostabūs nuostabios publikos staigūs perėjimai į skirtingas puses. Vienu metu stovėjau tarp dviejų besilaižančių porelių ir negalėjau pajudėti. Ir vėliau man pradėjo stipriai trūkti oro bei spausti galvą nuo žmonių kiekio (ir taip, mano ūgis 1.80m. ir esu esu buvusi daug didesniuose koncertuose, festivaliuose). Dėl to su drauge iš Vokietijos (kuri apie DeMarco sužinojo dieną prieš koncertą. Bet jai patiko ir ji nusipirko bilietus, jog nueitume drauge!) nulėkėme iki balkono ir visą koncertą, visus komiškus juokelius, muzikinius intarpus ir išgertuves ant scenos žiūrėjome kiek nuošaliau.

Ir pradžia aš mėgavausi. Buvo gera sėdėti ir linguoti, stebėti minią, dainuoti. Buvo gera ir išgirsti jo balsą kalbant bei patirti kelis ausų orgazmus. Buvo juokinga ir pamatyti visas jo parodijas, juokinga jį matyti šokant su žvejo kepurėle ir žavinga matyti rankose taurę vyno. Iš visų pusių šarzuotas Mac DeMarco!

Ir gal koncerto pabaiga buvo kiek per daug apgerta. Gal buvo nesmagu dešimt minučių jo nematyti scenoje ir žiūrėti į jau pernelyg daug manevruojančius jo grupės narius. Kiek atsibodo pusvalandį neišgirsti dainų, o matyti tik spektaklį, kuris nesuteikė daug emocijų ar šiurpuliukų nugaroje. Ir greičiausiai dėl pernelyg laisvos aplinkos į koncertą nebe eičiau antrą kartą (pabrėžiu, sakau, jog tik greičiausiai), bet labiausiai man nepatiko publika. Dažno jų stilius buvo puikus, dėl to nesiginčysiu. Bet mane labai užknisa daininkų/aktorių/influencerių įdėjimas į dievo rėmus. Sutobulinimas ir išaukštinimas asmenybės. Ir aš suprantu, jog jiems patinka DeMarco muzika - man irgi patinka. Bet nebūtina rėkti per subtilius akordus vos pamačius jo galvą, nebūtina rėkti jo grupei vos pradėjus jiems pasakoti istoriją. Negi taip būtina spaustis, grūstis, jog būtumėt 10 centimetrų arčiau šio kanadiečio? "Vakaro reziumė: Mac Demarco kietas, hipsterių publika tai nelabai" rašė viena mergina instagrame ir aš jai pritariu.

Veganiškas Mac&Cheese
Rašau apie Mac DeMarco koncertą, o tada apie Mac&Cheese, haha.

Reikės: -50g. makaronų (geriausiai tinka kriauklelės, bet didelio skirtumo skoniui forma nesuteikia!); -1 šaukštas alyvuogių aliejaus; -1 šaukštas miltų; -1/2 puodelio sojų pieno; -40 g. veganiško sūrio; -petražolės; -pomidoras; -keli pievagrybiai; -2 šaukštai maistinių mielių; -keli žiupsniai druskos; -Mac DeMarco muzikos fone.

Aš rekomenduoju klausyti DeMarco per vinilą, bet tiks ir telefonas. Atsipalaiduojame ir šokant gaminame. Viename puode užverdame vandenį, vėliau suberiame makaronus ir juos išverdame iki al dente kietumo (geriausia virti 2 min. mažiau nei nurodyta ant pakuotės). Keptuvėje ant vandens iškepame pievagrybius, pomidorą ir petražoles, o dar kitame puode (geriausiai mažesniame) pakaitiname aliejų, bet neužkaitiname, jog nesudegtu vėliau dedami miltai. Sudėjus juos pilame pieną (1/4 puodelio, išmaišome, o tada supilame likusią dozę), padarome taip, jog nebūtų jokių gumuliukų, o tada sudedame sūrį ir kaitiname tol, kol jis išvirs. Sudedame druską, išmaišome, palaukiame, kol padažas kiek atvės ir tik tada dedame maistines mieles (aukštoje temperatūroje jos praranda savo savybes). Suberiame makaronus, viską dar kartą permaišome ir serviruojame lėkštėje kartu su daržovėmis.

Kaip visada, daug čia galima keisti, nebūtina dėl vieno produkto keliauti į parduotuvę. Sojų pienas gali virsti ryžių pienu, maistinių mielių skonis daugelį erzina, tad vietoj jų, galima įdėti daugiau sūrio. Vietoj pomidoro, pievagrybių ir petražolių, keptų ant vandens, galima ant aliejaus pasikepti moliūgus su rozmarinu. Galima net nesiklausyti DeMarco, o pabaigoje ant makaronų pripurkšti kečiupo. Darykite taip, kad skanu būtų jums!

Simona.