Nesiskųsk, jog priaugai svorio, jei sugebi per dieną suvalgyt 400 g. šokolado

JEIGU TIK TURI KLAUSIMŲ MAN, APIE BET KĄ (mainus, berniukus, ūgį ar politiką), GALI JUOS UŽDUOTI ČIA IR GREITU METU DARYSIU KLAUSIMŲ IR ATSAKYMŲ ĮRAŠĄ. AČIŪ!

Įsivaizduojat, kaip turėtų jaustis berniukas, kuris visiems metams gavo mane kaip chemijos laboratorijos partnerę ir privalo viską daryti už mane, nes reikia jam turėti bent teigiamą vidurkį (nors teorija nėra sunki - jiems chemija čia dėstoma tik pirmus metus, bet tiek daug įvairių bandymų Lietuvoje neatlikinėjome, be to jie nenaudoja tarptautinės elementų kalbos, tad labai padėti klasės draugui negaliu)? O kad čia būtų kaip ir Lietuvoje - dešimtbalėje sistemoje ketvirtukas vis dar garantuotų vietą aukštesnėje klasėje, nes čia tas pats teigiamas pažymys galioja šešių balų sistemoje.

Arba gal dar norite įsivaizduoti, kaip smagu yra pirkti visų dalykų mokyklines knygas, nes Šveicarijoje tokių jums nemokamai nesuteikia (bent jau mano mokyklos mokiniams, tačiau dažniausiai, kitos mokyklos mainų moksleiviams "paskolina"). Aš vis dar nežinau, kiek turėsiu sumokėti, nes čekio neatsiuntė, bet laukiu su malonumu,o mano Lietuvos tėvai, tikiu, su dar didesniu.

Mano mokyklos bažnyčia. Tiesa, joje vis dar neapsilankiau, tačiau šalia esantys suoliukai iš akmens jau spėjo mano sėdmenis nutrinti.

Po jau trijų savaičių mokykloje, o penkerių šokolado, sūrio ir retkarčiais klaikaus mėšlo kvapo šalyje, turiu pasakyti, jog buvo visų nuotaikų mozaika: nuo didelių euforijos ir malonumų protrūkių iki ašarų tramdymo klasėje. Buvo vakarų, kuomet su dideliu užsidegimu dariau namų darbus, mokiausi papildomai prancūzų kalbos ir susiplanuodavau aprangą, kuri savo pobūdžiu prilygdavo ir Gigi Hadid stiliui, tačiau po viso to, kitomis dienomis sekdavo skambučiai draugams Lietuvoj, šeimai bei mainų moksleiviams, su kuriais kalbėdavau valandų valandas, jog tik nereiktų eiti ir vėl gyventi įprasto mainų moksleivio gyvenimo, dėl kurio dar kažkada galėjau ir svaigti. Praėjusį trečiadienį suvartojau 400 gramų šokolado per parą - pradedant pusryčiais, kurių nespėjau suvalgyti namie, tad pirkausi stoty brangaus šokolado, kuris vis vien buvo pigesnis už bandelę ar sumuštinį, dar 200 gramų suvalgiau grįžus namo, nes turėjau pasislėpusi spintelėje ir nuotaika po teisės pamokos mokykloje buvo sugniugždyta, nu nes velnias, kaip sunku kažką suprasti, o juk jau trys savaitės ir turėčiau pagal visus mainų gyvenimo vidurkius suprasti. Ir galiausiai 100 gramų su dar papildomai kondensuotu pienu ir sviestu suvalgiau, nes bandžiau savo šeimai pagaminti triufelius, pagal tuos gardžius Facebook "Tasty" filmukus ir labai skaudžiai nepavyko. Tad suvalgiau viena, jog nereiktų aiškinti kas ir kaip. Po to dar draugams skundžiausi apie tai, kad jau spėjau priaugti svorio.

Štai kaip aš ruošiu teisės namų darbus per vokiečių kalbos man suteiktus "langus".

Esu iš tų žmonių, kurie mąsto, jog už savo emocijas, patirtį, ateitį, išsilavinimą ir nuotykius turi būti atsakingas pats ir negali kaltinti aplinkos dėl to, ko nepadarei pats. Taip sakiau visiems, nepatyrusiems vasaros džiaugsmo, gavusiems blogą pažymį ar nepatyrusiems nieko gero mainų metuose. Ir tai yra visiška tiesa, kad ir kaip kartais sunku tai sau pripažinti. Taip, kažkiek tavo laimės lemia ir išoriniai šaltiniai, kaip pinigai ar (priimančioji) šeima, bet su dideliu noru, galima ir pataisyti situaciją pačiam, ką aš ir stengiuosi iš visų jėgų daryti - dažnai pavyksta, o kartais ir ne. Normalu.

Tačiau jau daugiau nei mėnesis čia, buvo nuostabus. Aplankiau daug daug gražių miestų ir net vieną didelį maisto festivalį - po truputį vykdau būtinus įgyvendinti Šveicarijoje tikslus ir man sekasi, dėl ko labai džiaugiuosi. Sutikti žmonės gal ir netapo dar viso gyvenimo palydovais, bet taps. Po dar kažkiek laiko,
Simona.