labai skanūs dalykai iš augalų

Galiu valandų valandas stebėti kaip žmonės eksperimentuoja virtuvėje. Man visai negaila laiko, visai nesvarbu, jog galbūt pati to ir negaminsiu. Jei keliauju, galiu skristi pigiausiomis oro linijomis, miegoti pigiausiuose hosteliuose, miestuose dešimtis kilometrų suvaikščioti tam, jog nereiktų mokėti už transportą, tačiau bent kelis kartus leisiu sau nueiti pavalgyti į kiek brangesnes vietas. Išleidžiu daug pinigų ant maisto - man patinka Vilniuje atrasti naujas vietas ir jose papietauti, nors ir vienai. Man patinka parduotuvėje nusipirkti anksčiau nematytų egzotinių vaisių, užtepėlių ir namie mėgautis jomis. Nesu didelė gurmanė, bet man patinka skoniai ir vienas iš kasdieninių mano laimės ingredientų yra maistas. Valgau tiktai augalinius produktus, tačiau būtent taip pradėjus maitintis, atrodo, jog pradėjau daugiau eksperimentuoti, nenorėdama kiekvieną mielą dieną valgyti tik bulves ir grikius. Tad šiandien dalinuosi receptais, kurie buvo populiarūs mano virtuvėje paskutiniu metu.

Anakardžių camembertas

Perėjus nuo visavalgystės į veganizmą, labiausiai pasiilgau sūrio. Tikrai nefermentinio, bet to kurį tėvai valgo užsigerdami vynu arba to, kuris Šveicarijoje yra nacionalinis patiekalas - yra lydomas su baltu vynu, o vėliau valgomas su bulvėmis, balta duona. Man patinka būtent jo skanavimo kultūra, sukuriama atmosfera. Tad vieną dieną nusprendžiau pasigaminti camembertą. Jis man kelia ypatingus prisiminimus, kuomet gyvendama jau minėtoje Šveicarijoje nebeturėdavau pinigų įprastiems pietums - tad pirkdavau pigiausią camembertą, krekerių ir vynuogių sulčių. Mokyklos kieme sėdėdavau kur nors medžio pavėsyje, klausydavau aplinkinių prancūzų kalbos ir valgydavau.

Reikės:

• puodelio anakardžių;
• 4 skiltelių česnako (jei nemėgstate stipraus česnako skonio, užteks ir 2-3);
• 2 šaukštų maistinių mielių (yra pirkti veggo bei kitose sveiko maisto parduotuvėse);
• 2 šaukštų tapijokos krakmolo (yra pirkti veggo parduotuvėje);
• 1,5 šaukštelio druskos;
• 2 šaukštų obuolių acto (jis pigus, naudojasi lėtai ir puikiai tinka į įvarius padažus ar daržovių marinavimui, kas taip pat, yra įdomi virtuvės patirtis);
• 3/4 puodelio vandens;
• alyvuogių aliejaus dėl skonio;
• rozmarino (nebūtina, bet labai rekomenduoju).

Anakardžius geriausia mirkyti per naktį, tačiau jei toks procesas jums per ilgas - virkite juos apie 20 minučių. Tuomet juos dėkite į blenderį, kartu su 2 arba 1 skiltele česnako, maistinėmis mielėmis, tapijokos krakmolu, druska, obuolių actu, vandenių ir viską malkite iki vientisos konsistensijos. Viską supilti į keptuvę, kaitinti (neužverdant!) ir visą laiką maišyti lopetėle masę iki kol ji pradės tirštėti. Svarbu neperkaitinti, nes tuomet iškepus sūrį nebus drėgnai malonios tekstūros! Tuomet viską supilti į mažą kepimo indą, išklotą kepimo popieriumi ir ant viršaus primėtyti rozmarino, sudėti išilgai perpjautas likusias česnako skiteles ir užlieti trupučiu alyvuogių aliejaus. Kepti 180 laipsnių temperatūroje apie 20 minučių (kol turės blizgančią odelę, tačiau viduj dar bus kiek skystokas). Labai skanu su bagete, apskrudusia orkaitėje su šiek tiek aliejaus ir balzamiku; skanu su vynuogėmis arba fermentuotomis vynogėmis (t.y. vynu); skanu vietoj sviesto tepti į sumuštinius (būtent tai mano tėvai ir daro. Visai ne veganai jie, bet liko patenkinti!). Tad skanaus!

Labai sočios salotos be mėsos ir be sūrio

Man visada būna keista skaityti salotų receptus, nes niekada jų neatkartosiu tokiu pat būdu, o be to, dažniausiai kombinacijos būna girdėtos ir pabodusios. Vis tik, tai yra tas maistas, kurį lengvą kiekvieną kartą padaryti vis kitokį, vienus ingredientus, jei kažko neturi, pakeisti kitais. Būtent šios salotos yra tos, kurios tinka draugių vakarui, kur visos susirenka į vienus namus, turi daug naujienų iš savų gyvenimų, mėgsta klausytis geros muzikos bei laukti vakaro kulminacijos - vakarienės!

Reikės:

• tokių žalumynų, kokių tik yra namie - gražgarstės, sultenės, špinatai, burokėlių lapai, paprasti salotų lapai, bazilikai ir t.t. 
• 2 vidutinių morkų, tarkuotų;
• 2 puodelių vyšnynių pomidorų arba kelių didesnių pomidorų;
• skardinės konseruotų avinžirnių;
• vidutinės cukinijos;
• 10 pievagrybių;
• šaukštelio cukraus (nebūtina, bet rekomenduojama);
• balzamiko acto;
• aliejaus;
• druskos.

Vyšninius pomidorus supjaustome per pusę (jei didesni, tai į mažesnius gabalėlius) ir juos sudedame ant kepimo skardos. Apšlakstome aliejumi, balzamiku, druska ir cukrumi bei kišame į 100 laipsnių orkaitę gerai valandai. Ant kitos skardos suberiame avinžirnius, kuriuos taip pat išmaudome aliejuje ir balzamiko acte, užberiame druskos. Kitoje pusėje sudedame pjaustytus pievagrybius, pjaustytą cukiniją, juos irgi galima aplaistyti aliejumi. Dedame į orkaitę, o iškepus pomidorams, galima padidinti temperatūrą iki 180 laipsnių ir pakepti dar kokias 5-10 minučių. Bekepant intervalais pamaišyti, jog viskas apskrustų iš kelių pusių. Visiems šitiems produktams iškepus, juos išmaišyti kartu su morka, salotomis ir įpilti dar papildomai aliejaus ir balzamiko acto. Rezultatas tikrai puikus - tokios salotos pasotina, tačiau jei labai dar norisi, pilve lieka vietos ir desertui.

Uogienė, kurią galima daryti žiemą

Darbo dienų rytais mėgstu valgyti pasigaminti greit - susitepti sumuštinį, paskubomis išsivirti košę, o gal tiesiog atsidaryti indelį jogurto. Visiems šitiems dalykams puikiai tinka uogienės, tik problema ta, jog močiutės vasarą virtas aš jau seniai suvalgiau. Tad būdama parduotuvėje visada perku šaldytas uogas. Geriausia sulaukti akcijų, nes įprastai jos būna gana brangios (ypatingai, jei tai kokios mėlynės, o jas aš ir mėgstu labiausiai).

Reikės:

• 400 gramų šaldytų uogų;
• 1/4 puodelio vandens;
• 3 šaukštų pasirinkto saldiklio (aš naudoju kokosų sirupą, bet tiks ir cukrus);
• pusės citrinos sulčių bei smulkiai tarkuotos žievelės;
• 5 šaukštų chia sėklų (jų jau galima rasti ir didesnėse maisto prekių parduotuvėse)
• 2 šaukštų kokoso drožlių (nebūtina, bet rekomenduojama).

Uogas sudėti į didelį puodą, apipilti vandeniu, saldikliu, citrinos sultimis ir uždengus kaitinti, kol jos atšils. Tuomet galima su šakute jas apmaigyti iki norimos tekstūros, sudėti citrinos žievelę ir dar 15 minučių pavirti. Svarbu, jog liktų dar ir kiek skystesnės masės. Tuomet puodą nuimti nuo ugnies, sudėti chia sėklas ir kokoso drožles. Viską permaišyti ir palaukti kol atšals. Tuomet sudėti į stiklainius, o atsiradus progai, ar tiksliau, pusryčių metui atėjus, uogiene gardinti patiekalus. Šioji tikrai sveikesnė nei pirktinės, turi gerųjų riebalų dėl sėklų bei drožlių ir kiek egzotinį skonį. Tikrai gardu!

Bulvių sriuba

Anksčiau kiekvieną dieną valgydavau sriubą. Viena močiutė gamindavo labai skanią kopūstienę, kita rudenį tiekdavo burokėlių ir voveraičiš sriubą kartu su bulvių koše. Tėtis niekada nepagamindavo tokios, kuri man patiktų, bet vertė valgyti dėl joje esančių vitaminų. Dabar, kai virtuvėje patinka suktis ne tik dėl keksų ir pyragų, gaminuosi ją pati. Ji padeda išvengti produktų neišmetimo (mat dažnai prisiperku daugiau daržovių nei pajėgiu suvalgyti, o be to, labai nemėgstu kepti ir apjaustyti tas, kurios jau spėjo apdžiūti ar prarasti savo pradinę išvaizdą. Tačiau jos puikiai tinka į trintas sriubes,į kurias galima dėti viską ir gauti tikrai maistingą, šiltą vakarienę.

Reikės:

• 3 svogūnų;
• 5 didesnių bulvių;
• 2 porų;
• 200 g. žirnelių;
• 3 kubelių daržovių sultinio;
• mėgiamų prieskonių (aš naudoju džiovintus bazilikus ir kumyną);
• šlakelio aliejaus;
• balzamiko acto (nebūtina, bet rekomenduojama).

2 svogūnus, porus ir bulves (nuskustas) atsainiai supjaustyti bei dėti į didelį puodą. Užpilti vandeniu, sudėti prieskonius ir sultinio kubelius bei virti iki tol, kol bulvės apminkštės. Tuo metu supjaustyti likusį svogūną, jį apskrudinti aliejuje. Daržovėms išvirus, visą sriubą sumalti blenderiu, jog taptų tiršta trinta sriuba. Porą samčių įkrėtus į lėkštę, ant viršaus užberti skrudintų svogūnų bei apipilti balzamiko actu. Skanaus!

Valgykite ir būkit geri, mėgaukitės maistu. Jokia Italija nebūtų Italija be picos, jokie pletkai su draugėmis nebūtų geri pletkai be geros užkandos.
Simona