Aš labai dažnai miniu mainus, su kuriais buvau išvykusi į Šveicariją ir tikrai nebe priežasties. Kiekvieną dieną menu dienas ten, svajoju kaip vėl sutiksiu man brangius žmones, su kuriais leidau dienas alpių apsupty. Ir nors jau įvyko keletas šaunių susitikimų su mainų moksleiviais, šis kartas buvo ypatingas ir tolimesne kelione, ir tikrai man brangia drauge.
Beveik dviems savaitėms išskridau į Madridą. Su labai nepatogiais persėdimais, bet kad tik pigiau būtų. Ir birželio 25 dieną, iš kart po Ispanijos ir Maroko žaidimo Pasaulio futbolo čempionate, pamačiau savo mylimiausią venesuelietę, kuri būtent šiame mieste ir gyvena dėl dabartinio gimtinėje vykstančio pilietinio karo.
Pradžioje buvo labai keista vėl be paliovos šnekėti anglų kalba, buvo keista ją matyti. Nežinau kodėl, bet paskutiniu metu labai daug sapnuoju apie Šveicariją, tad jos buvimas šalia prisidėjo ir prie dar keistesnių, nesąmoningai sugalvotų idėjų, kaip galėčiau grįžti atgal į savo saldžiąją Zerlandiją (SweetZerland, haha). Pirmąjį vakarą, vos atsiradus, lėkėme į prie jos butuko šalia esančią užkandinę, kur visą parą tiekia šiltus falafelius, bulvytes ir kitas gėrybes. Skaniai pasėdėjome, papasakojau apie savo jungiamąjį skrydį Milano Bergamo oro uoste, kuris man ypatingai patiko. Apskritai, aš labai mėgstu būti dideliuose oro uostuose - juose daug kultūrų, daug (dažniausiai) laimingų žmonių, daug įdomių, nors ir kiek pabrangintų parduotuvių, visada yra knygynai, kuriuose galiu nusipirkti prancūziškų/angliškų knygų ir jas rinktis ne iš likučių, kaip dažnai tenka daryti Lietuvos knygynuose, kuriems neapsimoka turėti daug užsienio literatūros. Bergamo oro uoste, vidury pagrindinės salės stovi pianinas, kuriuo dažnai pagroja lyrikai, o jų muzikai puikiai akomponuoja už jų esantys dideli langai, anapus stulbinantys kalnai ir lėktuvai. Tad penkios papildomos valandos čia neprailgo - gal kiek net ir gaila, kad tik penkios, nes jei jų būtų buvę daugiau, mielai būčiau nuvažiavus ir iki miestelio.
Kitą rytą teko kęsti 40 laipsnių karštį. Ačiū dievui, jog su bilietais pataikiau ne į tokią karštą savaitę Madride, kaip įprasta, nes nuo tos dienos temperatūra palaipsniui vis gi mažėjo. Pradžioje aplankėme Retiro parką, esantį miesto centre. Jis neatmestinai sutvarkytas, didelis, tad ispanai juo itin rūpinasi ir giriasi, jog net ir tokioje karščio oazėje sugeba jį išlaikyti žalią, neapvytusį ir pritraukti čia ir turistų, ir sportininkų (kurie sugeba lakstyti net ir po kaitria saule), o vakarais jaunimo. Čia yra keletas smagių barų, kai kurie jų siūlo gyvą muziką! Realiai, apsilankius Madride net šitam parkui galima paskirti ir visą dieną, jog neskubant būtų įmanoma apžiūrėti jame esančius ne tik pagrindinius objektus, prie kokio mažo vandens telkinėlio papusryčiauti, galbūt net pasivažinėti dviračiais, o vakare gurkšnoti sangria vyną ir valgyti nachos traškučius su avokadų padažu vienoje iš čia įsikūrusių kavinių.
Didžiausias Ispanijos sostinės minusas - šalia nėra jokio padoraus vandens telkinio. Jūra nutolusi gan dideliu kilometražu, o ir pats regionas apdžiuvęs ir sausrų nualintas. Nusprendėme vieną dieną paskirti vandens parkui - "Warner Madrid". Iki jo lengva nuvažiuoti miesto autobusais, o ir nuotraukos su jų siūlomomis pramogomis atrodė padoriai. Lyginti su Vichy vandens parku Vilniuje net nėra ko - veiksmas vyksta po atviru dangumi, kas iš kart priduoda daug daugiau žavesio ir vasaros jausmo pramogai, o kalnelių pasiūla - didesnė ir ekstramalesnė. Praleidome visą dieną ten ir visai nepabodo!
Madride gyvena daugiau žmonių nei Lietuvoje. O dirba ir dienomis ten būna ir dar daugiau. Gera žinia turistams - nusigauti nuo taško A iki taško B yra gan lengva metro pagalba, tačiau grūstys vargina. Yra žmonių, kurie svajoja gyventi didmiestyje, kur daug nepažįstamų, daug įdomių pastatų, daug koncertų, daug sumaišties ir daug visko. Ir tai nėra blogai, visada yra smagu pažinti kažką naujo, pajausti tą menkumą apipintą galybės galimybių sampratą, kuri sveikina visus, atvykusius į didmiestį, tačiau aš niekada nesvajojau apie Paryžių, Niujorką ar Londoną. Visą gyvenimą gyvenau Vilniuje ir čia jaučiuosi patogiai - nieko per daug, nieko per mažai, visko kaip tik. Tikrai nemanau, jog visą laiką dabar tik čia ir sėdėsiu (tikrai ne, noriu pagyventi ir svetur), bet kol kas tai yra vienas iš man labiausiai patikusių matytų miestų. Būtent todėl man yra sunku rinkti gražius žodžius apie tokį miestą kaip Madridas - po kiek mažiau nei dviejų savaičių jaučiausi išsekusi ir pamačiusi bei pajautusi per daug visko skirtingo. Vis dėl to, neverta nurašyti jokios patirties ir įmanoma rasti dalykų iš Madrido, kuriuos norėtųsi integruoti į Vilnių ir jį kiek dar labiau patobulinti (tiesa, Madridui trūksta daug daugiau dalykų iš Vilniaus, nei Vilniui iš Madrido):
- Tolerancija. Madride lankiausi kaip tik per lgtbq+ bendruomenės šventės mėnesį. Visos parduotuvės gatvėse buvo pasipuošusios spalvotomis vėliavomis, žmonės vaikščiojo rankomis susikibę su tuo, kuo nori, baruose buvo siūlomi atitinkamų spalvų šiam laikotarpiui skirti kokteiliai ir t.t. Gaila, jog didysis paradas vyko jau po mano išvažiavimo, tačiau dar labiau gaila, jog tokio dalyko neįsivaizduočiau Vilniuje, o ypatingai, dar mažesniuose miestuose. Blemba, kiek daug mes meilės atimame iš kitų su savo tvirčiausiu argumentu "man šlykštu".
- Tvaraus (=sustainable, labai juokingai jau skamba tas lietuviškas žodis "tvarus" ir abejoju, ar jis nupiešia vaizdinį, kurį aš turiu omeny) gyvenimo būdo parduotuvės/restoranai. Jie paplitę visur ir aš jokiu būdu nesakau, jog visi turėtų maitintis veganiškai/vegetariškai ar jog turėtume eliminuoti plastiką iki nulio, tačiau kuo toliau, tuo labiau visi mokslininkai, daktarai gręžiasi į šį gyvenimo būdą ir visai nebe reikalo. Man patiko netoli gyvenamosios vietos turėti zero waste parduotuvę, kurioje galima nusipirkti pagrindinių maisto produktų be papildomo ir nereikalingo įpakavimo, man patiko akį traukiančioje aikštėje, kurioje lankosi daug turistų, matyti burgerių užkandinę, kurios meniu karaliauja patiekalai be gyvūnų išnaudojimo. Dažnai Lietuvoje veganiški burgeriai turi itin sveikuolišką skonį ir juose trūksta kažkokio akcento, bet čia buvo pasaka. Čia sugeba ant sumuštinių uždėti net veganiško pelėsinio sūrio ir dabar jau galiu drąsiai sakyti, jog šitoj vietoj valgiau skaniausią savo gyvenimo burgerį. Labai jų pasiilgstu čia, Vilniuje.
- Barai ant stogų. Vilniuje turime tik vieną, Madride jų rasi visur. Ir taip, tai daug didesnis miestas nei Vilnius, bet būtų smagu turėti bent dar kelias opcijas mieste, kur bevalgant ar begurkšnojant kavą būtų įmanoma pamatyti miesto panoramą. Kol kas tai atstoja panašūs objektai kaip Bekešo kalnas, kur nuostabu vakare su draugai apturėti pikniką, bet norisi turėti ir oficialesnę vietą.
O taip pat, noriu su jumis pasidalinti keliomis rekomendacijomis iš Madrido (be minėtų aukščiau). Užsirašykite ir išsisaugokite, jog kai planuosite kelionę į Ispanijos sostinę, žinotumėte, kur verta nueiti, ką verta paragauti, ką verta pamatyti:
- Gazpacho. Po siestos (pietų pogulis) etiketo taisyklių, tai yra antras geriausias dalykas Ispanijoje. Vietiniai šaltibarščiai arba vienas sentimentaliausių valgių iš vaikystės kelionių su tėvais. Seniai, seniai trinti, blanširuoti ar kitaip apdoroti pomidorai apetito netenkino, bet galų gale tėvai pripratino prie šios pomidorų šaltasriubės ir dabar vos atsiradus progai, iš karto ją perku ir rekomenduoju visiems iš eilės. Vilniuje labai skaniai ją daro "Briusly" restorane, o futbolo/krepšinio/teniso šalyje ji gerai pagaminta visur - užtenka nueiti į parduotuvę ir nusipirkti pagamintą sriubą sulčių pakelyje.
- Centrinė Primark parduotuvė. Jokiu būdu neskatinu joje apsipirkinėti dėl etinių sumetimų (daugiau apie tai čia), tačiau įvertinti jos didingumą, patį dydį ir išplanavimą yra įdomu. Nemanau, jog kada nors anksčiau esu buvusi tokio dydžio parduotuvėje - penki aukštai, prigrūsti žmonių ir pigių, dažnai nekokybiškų drabužių. Ant didžiausių balkonų yra įrengti judantys grafiniai piešiniai (tuo metu, kai aš lankiausi parduotuvėje, tema buvo Haris Poteris, tad ant balkonų galima buvo matyti skraidančias šluotas, parduotuvėje skambėjo teminė muzika), viskas primena itin orginalų prekybos centrą!
- Veggie Room parduotuvė. Čia viskas spindi rožine spalva ir mena veganų rojų, kurį galima rodyti neveganams - tai parduotuvė, kurioje pilna pakaitalų pienui, įvairioms mėsoms (austriški šniceliai, karališkos krevetės ir t.t.), ledams, šokoladui, padažams. Galima rasti ir labai skanių kreminių spurgų, šaldytų picų ir t.t. Parduotuvės savininkė irgi labai maloni, papasakojo apie kai kuriuos produktus ir ah, kaip aš pavydžiu Madrido veganams!
- Desperate Literature knygynas. Mieliau jį vadinčiau knygų butiku, nes galima rasti ne visko nuo A iki Z, o rinktinės literatūros prancūzų, anglų, ispanų kalbomis. Viduje groja melomaniška muzika, pilna senų rašymo mašinėlių, ant sienų ir lentynų kabo iškabintos didžiųjų kūrinių citatos. Pilna Nobelio laureatų kūrinių, kokybiškos poezijos ir šiaip parduotuvės savininko atrinktų knygų, kurios vertos dėmesio. Atmosfera ten - dešimt iš dešimt.
- Ginko restaurante&Skybar. Itin brangus baras, įsikūręs viename Madrido dangoraižių. Moterys čia ateina su vakarinėmis suknelėmis, vyrai - baltais marškiniais ir kelnėmis, o kainos taip pat imponuoja labiau tiems, kurie gali sau leisti paprastą dieną taip pasipuošti ir aukštai, aukštai mėgautis savimi. Mūsų patirtis buvo kiek kitokia nei jų, bet vis dėl to ir mes užsisakėme čia porą gėrimų bei grožėjomės miesto panorama. Užlipti verta, griežto facecontrol'o nėra!
- Malvy's Shakes. Tie amerikietiški dideli kokteiliai su daug daug priedų, juodi ledai, ledai bandelėse ir visos kitos šaltos cukraus bombos. Šalia pat pagrindinės apsipirkinėjimo gatvės, tad po triusikų pirkimo "Victoria's Secret" galite žingsniuoti čia! Be to, turi daug veganinių opcijų.
- Malasaña rajonas. Čia tvyro liberali aura, čia smagiausia sutikti saulėlydį (ne, jūros nėra, bet besileidžianti saulė itin gražiai nuspalvina čia esančius pastatus ir įneša jaukumo į gatves) ir čia daugiausia įdomių barų, kuriuose gera leisti vakarus. Vienas ikoniškiausių Madrido rajonų, mylimas ir turistų, bet visai nebe reikalo - tikrai verta nueiti.
- Street de Alphaville. Dėvėtų drabužių, retro ir vintažinių parduotuvių rojus. Po visą šią trumpą gatvelę yra išsidėstę tokio tipažo apsipirkinėjimo taškai ir tai man be galo patiko. Kelias valandas laisvai galite paskirti šiam reikalui, jei norit surasti gerų perliukų savo stiliui.
Simona
