Pusę vasaros man patiko

Atsimenu laikus, kai mėgdavau dalintis daiktais, muzika, filmais ir kitais dalykais, kurie man pastarąjį mėnesį patiko. Kažkuriuo metu man jie pasirodė labai materialistiški ir nereikalingi, tačiau prie savaitę turėjau progą susipažinti su mergina, kuri itin domisi astrologija. Pagal gimimo datą ir laiką ji ne tik tiksliai apibūdino mano asmenybę, bet ir pasakė, jog tam tikrose situacijose esu materialistė. Šiuo metu toks asmens bruožas man neasocijuoja su juodomis spalvomis, tad ir nusprendžiau pasidalinti su Jumis tuo, kas mane džiugino iki pat vidurvasario.

Perskaičiau tris knygas. Tik. Labai norėjau atsigriebti bent jau vasarą su skaitymu, nes per mokslo metus užgriuvo daug privalomosios literatūros ant pečių (tiesa, yra tokios ir vasarai), praeitais metais stengiausi skaityti tik prancūziškai (o skaitymas ta kalba - lėtas procesas), o ateinančiais mokslo metais ir vėl lauks gausybė kūrinių. Gerai bent jau tai, jog iš jau atgal į lentynas sugriuvusių istorijų, dvi man paliko tokį didelį nusistebėjimą autorių išmonę, jog dabar iš eilės jas rekomenduoju visiems. Pirmoji istorija Haruki Murakami "Avies medžioklė" - šį kūrinį knygų mugėje pirkau kartu su Eurovizijos komentatoriumi Dariumi Užkuraičiu (tiksliau, stovėjau už jo eilėje, klausiausi kaip jis kalba apie knygas su pardavėja ir prigriebiau tą patį). Japonų kilmės autorius Haruki yra jau ir puikiai žinomas Lietuvoje bei nebe reikalo. Pradžioje knygos yra sumesta daug smulkmenų apie būsimą pasakojamą istoriją ir eigoje viso to, viskas yra apkalbama, o jei ne, pateikiama užuominų, kaip pačiam viską išspręsti. Man labai patiko visas stilius, džiugino ir suvokiamos pagrindinio veikėjo gyvenimo tiesos, jog detektyvas turėjo ne tik veiksmų seką, bet ir gilesnius apmąstymus, siaurą psichologijos šydą. Antroji knyga - Dan Brown "Da Vinčio kodas". Puikiai žinomas ir Pasauly pripažintas stiprus detektyvas. Neįsivaizduoju, kodėl jis taip ilgai tik tais gulėjo pas mane lentynoje, bet prigriebiau jį kelionės į Ispaniją metu ir velnias, vienintelis dalykas, kuriuo nusivyliau buvo tai, jog taip ilgai delsiau jį skaityti. Įdomu kūrinį nagrinėti vėl gi, ne tik dėl istorijos. Čia yra daug įdomių faktų ir apie istoriją, sektas, Leonardą Da Vinčį ir net gi matematiką. Skaitai ir mėgaujasi erudicija, kuri yra aktuali šiandien ir yra pripažinta visame pasaulyje apart bažnyčios, kai metus skaitei kūrinius, vertus atvirkščio pasakymo.

Vasarą ir daug laiko praleidžiu Youtube svetainėje - oro uostuose belaukiant skrydžių, naktimis, kai negaliu užmigti, pusryčiaujant, kai nebereikia kartoti istorijos faktų. Stengiuosi į savo prenumeratas įtraukti ir daug informacinių kanalų, jog laikas nebūtų tuščiai praleistas, bet vis dėl to, labiausiai mane domina žemiški žmonės ir jų gyvenimo istorijos, kurios kartais būna motyvuojančios, kartais pamokančios. Hannah McNelly - Jungtinių Amerikos Valstijų gyventoja šią vasarą apsistojusi Prancūzijoje. Čia ji nori išmokti kalbos (kas jai puikiai sekasi), pažinti vietinę kultūrą. Pastaruoju metu jos filmukai ir yra apie tai, kaip jai sekasi įsikurti svetimose šeimose, skirtinguose miestuose, mokytis kalbos ir jaustis laiminga. Gaila, jog to ji nedarė dar prieš man pačiai išvažiuojant į mainus, tam tikri jos pasakymai tikrai būtų padėję, tačiau tokie kanalai parodo, jog amžius mainams nėra svarbus. Ir gal kada man pavyks pakartoti šį eksperimentą ir vėl!

Muzika mane lydėjo dažnai. Nusipirkau naują telefoną ir pagaliau atsinaujinau visą grojaraštį. Kažkurią dieną man tas pats Youtube pasiūlė paklausyti Declan McKenna muzikos. Ir man jis patiko taip stipriai, jog ne tik išmokau jo dainų žodžius (dažniausiai man nesiseka juos įsiminti), perskaičiau turbūt visus įmanomus interviu, bet ir vos ne kiekvieną dieną tikrinu jo turo koncertų datas ir galvoju, kaip jį pamatyti gyvai. Nežinia, ar greitai tą pavyks man padaryti, nes dažniausiai aš sau veiklų prigalvoju net per daug, bet dievaži, kaip mano asmenybei gali nepatikti žmogus, dainuojantis apie religijų absurdą ir Brazilijos politikus. Aišku, aš mėgstu tas dainas interpretuoti ir savaip, bet galbūt tai mane ir žavi labiausiai. Žodžiu, patinka ir labai rekomenduoju jo paklausyti.

Ši vasara kol kas man patinka ir tuo, jog pasinaudojau galimybe keliauti. Gyvendama Šveicarijoje kalbėjau, jog po 11 klasės būtų smagu nuskristi mėnesiui ar keliems į Australiją, tačiau pasirinkus nekartoti 10 klasės kurso, po 11 klasės man yra 17, o jei ir būčiau ten važiavus, tai tik su darbo viza. Šis planas nepavyko ir nemanau, jog pavyks kitą vasarą, tačiau noras keliauti ir pažinti nedingo. Jau spėjau aplankyti nemažai miestų ir šalių, apie tai galite paskaityti čia, čia ir čia, o taip pat dar liko neaprašyta mano kelionė į Ispaniją, iš kurios ne per seniausiai grįžau. Pusę metų taupiau pinigus, įtikinėjau tėvus, jog išleistų ir ieškojausi pigių keliavimo būdų - ar tai projektų, ar tai lėktuvo bilietų.  Ir man pavyko, tad jaučiuosi itin gerai, lyg būčiau kažko pasiekusi. Mėgaujuosi beveik kiekviena vasaros diena, o tai ir yra svarbiausia. Kol kas iš trijų apturėtų kelionių labiausiai patikusią išsirinkti sunku, bet nežinia ar to reikia, visos jos buvo itin skirtingos ir keliauta svetur buvo skirtingais tikslais. 

Iš peržiūrėtų filmų man labiausiai patiko "The Imitation game" su Benedict Cambarbatch (aš vis dar nemačiau "Šerloko" serialo, bet man rodos, jog reikės greitai pakeisti šį faktą) - istorinė drama, kurios tikslas nebuvo parodyti istoriją. Vienas filmo aspektu apžvelgia ir meilę bei kaip skirtingo mąstymo žmonės sugeba ją išniekinti. Labai graži, liūdna, Alano Turingo biografija, kuri reikšminga yra ir šiandien.

Man patiko ir daug bei skaniai valgyti. Kai pradėjau maitintis tik augalinės kilmės produktais, maistas labai greitai tapo vienas svarbiausių kelionių aspektu. Dažnai dar tik prieš atvykstant į tikslo vietą, susirandu skaniausiai atrodančias kavines aplink ir vėliau jas lankau. Turbūt gyvenime dar nevalgiau tiek daug burgerių, kaip per pirmąją vasaros dalį - juos ragavau visur, ir kol kas labiausiai patiko Ispanijoje, restorane "Viva Burger", kuriame šis buvo paruoštas su veganišku pelėsiniu sūriu.

Simona