Gegužės 31 dieną atidariau vasaros sezoną Vilniaus oro mieste, vietoje, kurioje man visad po nugara bėgioja šiurpuliukai. Taip pat buvo ir šį kartą, nors ekranas skelbė kryptį "Ryga". Ačiū dievui, jog kaimyniniame mieste, o tiksliau, tik jo oro uoste, teko pabuvoti vos kelias valandas. Ir tos valandos, nors ir tolimesnis reisas buvo atidėtas, tikrai neprailgo! Su naujai pažinta lietuvių kompanija spėjome ir pavalgyti, ir pasijuokti, o tada jau skridome į Frankfurtą.
Turbūt tektų labai trumpai pristatyti kelionės tikslą ir apskritai, kodėl šioji kelionė įvyko. Birželio 1-2 dienomis Strasbūre trečią kartą vyko "European Youth Event" į kurį pakliuvau visai netikėtai su kitais 8000 dalyvių. Tai yra didžiausias politinis jaunimo renginys pasaulyje, tad šiokią tokią garbę jaučiau prisistatinėdama visiems, jog esu iš Lietuvos ar net sakydama komentarus parlamentarams. Panašios koncepcijos
renginių spektras platėja su lyg kiekvienais metais, tačiau EYE sugeba sugauti ir
žiniasklaidos didesnį dėmesį, ir didesnį dėmesį iš tos socialinės grupės, kuri
atrodo, lyg iš pirmo žvilgsnio net ir nesidomėtų politika. Šį fenomeną paaiškinti
nebūtų sunku – politika yra daug platesnis mokslas nei MG Baltic skandalai,
susiję su Liberalų sąjūdžiu ir pamąsčius plačiau, ji apima vos ne
visas gyvenimo sritis. Pavyzdžių šiam teiginiui patvirtinti pilna – pradedant
ta pačia, lietuviams puikiai pažįstama Eurovizija; egzaminais, su kuriais turi
susipažinti kiekvienas, nusprendęs pabaigti 12 klasių; religija; maisto kultūra,
kuri yra pakankamai paprastai manipuliuojama politikų. Ir šis sąrašas yra
begalinis, tad žmogus, teigiantis nesidomiantis politika turbūt iki galo ir
nesuvokia, kas yra politika.
Į Frankfurto oro uostą, kuris kaip žinia, yra didžiausias Europoje, atskridome kiek pavėlavę, sunkiai susiradome stotelę, iš kurios turėjome pasiekti Strasbūrą, bet ir autobusas tądien vėlavo. Puiki proga prisipirkti užkandžių pamanėm ir aš pirmą kartą, po ilgo laiko tarpo turėjau galimybę prisivalgyti daug skanaus maisto ir peržiūrėti kelias naujausiojo 29ojo Simpsonų sezono serijas. Tad taip ir važiavome į Strasbūrą - už lango lijant ir sunykę į telefonus. Buvo ramu ir gera net ir tada, kai atvažiavę į galutinį tašką pamatėmė, jog audra nesiliovė ir pusvalandį be jokių skėčių žygiavome iki viešbučių.
Sekanti diena - parlamentas. Tiesa, dar prieš tai tame pačiame viešbutyje sutikau savo pažįstamą, kuris mane koordinavo kelionės į Italiją metu. Juokingai mažas tas pasaulis, tik gaila, jog šiame renginyje pasirodė kiek kitaip. Norėdami įeiti į vidų, laukėme 3val eilėje ir spėjome praeiti net keturis apsaugos tikrinimo punktus. Viename jų mergaitės ir berniukai turėjo būti atskirai, kas kiek nustebino, bet bent jau buvo įdomu pamatyti.
Laksčiau iš vienos paskaitos į kitą diskusiją, į kitą simuliaciją ir į kitą seminarą. Ir taip nuo 11:30 iki 18:30, kol galiausiai likau turbūt paskutinė iš Lietuvos delegacijos. Teko ir pasakyti šiokį tokį komentarą parlamentarams, dėl kurio labai jaudinausi, bet vėliau labai didžiavausi savimi. Turiu beprotiškai didelę publikos baimę ir tas pasakymas, jog praktika gydo tikrai neveikia ant manęs, turint omeny, jog yra tekę jau daug kartų kalbėti. Ir beveik visada, viskas baigiasi taip pat gerai, kaip pirmoji diena EYE - paskutinė mano aplankyta konferencija vadinosi "Degantis klausimas: ar
Europa turėtų prisiimti lyderės poziciją visuotinio atšilimo klausimu?". Čia buvo pateikta nemažai racionalių problemos
sprendimų būdų, kuriuos būtų įmanoma pradėti vykdyti – skatinimas valgyti
daugiau augalinės kilmės produktų (kurie dažnai būna brangesni dėl pernelyg
didelių subsidijų gyvūlininkystės sektoriui), subsidijų panaikinimas
gyvūlininkystės sektoriui, didesni mokesčiai angliai, mažesni mokesčiai elektra
varomiems automobiliams, skatinimas sezoninio maisto vartojimas (juk
lietuviams, pavyzdžiui, neturėtų būti natūralu valgyti pomidorus žiemą) ir
skatinimas valgyti vietinius produktus. Daugiausiai pasisakanti politikė buvo Karima Delli, jauniausia Prancūzijos europarlamentarė. Nors ši moteris atstovauja ne itin
populiarią partiją Europos parlamente (Group of the Greens/European Free Alliance), viso
susitikimo metu degė noru įvykdyti šias idėjas ir nepraleido progos pabendrauti ne itin formaliu būdu. Iš karto po valandos su puse trukusios diskusijos
lokaciją ji pakeitė į vieną iš Strasbūro barų, kuriame vyko laisvojo stiliaus
repo kovos. Ir tai yra vienas EYE pliusų ir dalykų, atveriančių akis –
parodymas, jog politikai irgi yra tokie patys su mumis visuomenėje gyvenantys
įvairialypiai žmonės.
Dar besėdint toje salėje susipažinau su dvejomis kolumbietėmis, kurios atvyko į Europą specialiai dėl šio renginio. Nusprendėme kartu pavakarieniauti ir išsirinkome "Velicious Burger" veganišką užkandinę, kurioje prisiekiu, valgiau skaniausią burgerį per visą savo augalingą gyvenimo tarpsnį. Tad didėlės rekomendacijos tiems, kurie nuspręs aplankyti šį miestą! Ir šalia tų burgerių mes labai skaniai dar ir pakalbėjome apie aplinkosaugą, apie mus visas dominančią temą. Gaila, jog vos pavalgiusios jos turėjo išeiti, tad man beliko mėgautis prancūziškais įstatymais ir valandėlei užsukti į šalią esantį barą alaus. Neilgai buvau viena, turint omeny, jog mieste sukinėjosi papildomi aštuoni tūkstančiai jaunuolių - prie manęs atsisėdo trys berniukai iš Italijos, tad pajuokavau ir su jais iki kol išsikrovė mano telefonas, tad teko paskubomis grįžti į viešbutį, jei kas manęs netyčia ieškotų. 
Ir grįžusi gavau pasiūlymą iš lietuvių apžiūrėti naktinį Strasbūrą, tad net nedvejodama sutikau! Ilgai klaidžiojome itin dideliu centru ir štai jau antros mano rekomendacijos - baras "Chez Rico". Nors jis kiek nutolęs nuo pagrindinių aikščių, žmonių čia pilna. Užeigos savininkas ir pats gėrimus visiems nešioja, ir vis prisėda prie kokio stalelio pabendrauti su klientais. Į mus jis žaismingai mėtė alaus padėkliukus ir davė guminukų, nes atrodėme mat labai jaunatviškai. Vėliau vakaras tęsėsi "Jimmy's bar", kuris buvo išnuomotas specialiai EYE lankytojams, bet rekomendacijų šiai vietai neduodų, jei nesate šviesų ir garso arba Sel'o gerbėjai. Bet duodu didelį patarimą apsilankyti šalia Strasbūro katedros esančiose kebabinėse, pasiimti šį gurmanišką delikatesą su falafeliais ir valgyti šalia to didingo pastato bežiūrint į bendraujančius žmones šioje vietoje. Nuostabu, didinga ir vėl gi, skanu.
Antrą dieną turėjome keliauti jau atgal į Frankfurtą vidury dienos, tad nusprendėme nebe eiti atgal į parlamentą, o geriau dar ilgėliau pasimėgauti miestu. Pirmiausia norėjome gražiai papusryčiauti, tad užsukome į vieną lauko kavinių ir užsisakėme didelius prancūziškus pusryčių rinkinius: su bagetėmis, arbata, karštu šokoladu, uogieniemis, kruasanais, sviestu ir medumi. Ir gal dvi valandas taip ramiai sėdėjome besišnekučiuodami. Tuomet pakilome olandiškų bulvyčių, kad jau tikrai būtų gana.
Gana nebuvo tik miesto, kurį teko palikti jau ketvirtą kartą. Ir Strasbūras tampa man vis artimesnis, tad tikiuosi, jog po dviejų metų galėsiu ir vėl grįžti į EYE,
Simona
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą