Namelis Prerijose, 16 mėnulių

Iki vasaros liko 38 dienos... kaip nors ištempsiu.

Laura Ingalls Wilder trilogija:

 "Namelis Prerijose"

Tai yra pirmoji trilogijos dalis, kuri pasakoja apie šeimą, gyvenusią dar dvidešimtame amžiuje. Būtent šis faktas mane ir sužavėjo, kai įsitraukiau šią knygą į šių metų iššūkį, nes po truputį atsibosta visos fantastines knygos, kurios pasakoja apie ateitį arba apie išgalvotus dalykus... norėjosi kažko kitokio, tačiau gaila jog teko nusivilti. Knygoje trūko kulminacijos - nebuvo jokių siužeto vingių ar detalių, kurios priverstų knygą pritraukti arčiau nosies. Negaliu sakyti, kad knyga buvo sunki, ją perskaičiau per vieną dieną (dėka didelio šrifto ir paveikslėlių), tačiau tai nutiko tik dėl to, jog dabar atostogos, o diena pasitaikė nuobodi.

"Namelis Girioje"

Neteisingai parašytas knygos pavadinimas kai pildžiau šią anketą iškarto verčia prikibti prie netaisiklingai sudėliotos įvykių sekos. Ištiesų, knyga vadinasi "Namelis Girioje". Ji yra parašyta anksčiau negu pimoji trilogijos dalis "Namelis Prerijose", tad veiksmas nebesirituliuoja primyn, o nukelia į senesnius laikus, kai šeima dar gyveno girioje, o ne žymiosiose Prerijose. Šią knygą perskaičiau taip pat per vieną dieną, o ir mano, kaip skaitytojos pastabėlės nesikeičia... turbūt jau esu pripratus prie greito įvykių tempo, prie šokiruojančių istorijų paslapčių, o šioje trilogijoje viskas vyksta lėtai, monotoniškai. Aprašoma įprasta senesnių laikų šeima ir jos gyvenimas - Kalėdų šventimas, ruošimasis žiemai ir t.t. Tačiau neįvyksta nieko, ko nebūčiau tikėjusis, o galbūt esu jau per "sena" šioms knygoms.

"Namelis prie sidabro ežero krantų"

Štai ir trečioji trilogijos dalis, kurią baigiau skaityti vos prieš kelias akimirkas (t.y. prieš aprašant kitas dvi serijos dalis). Tiesą pasakius, ši knyga man patiko labiausiai iš visos trilogijos, tačiau keista jog pats labiausiai stulbinantis dalykas, kuris ir galėjo tapti šios knygos kabliuku pasakomas jau pradžioje. Žinoma, jog tas įvykis (kurio nesakysiu, nes galbūt kažkas norės pats perskaityti šią trilogiją) mane pribloškė ir privertė į knygą pažiūrėti visai kitomis akimis. Taip pat, tris dienas skaitydama šią trilogiją, jau įpratau prie knygose vyraujančios monotonijos ir pradėjau ją mėgautis... perskaičiusi visas knygas supratau, jog vis dėl to man labiau patinka knygos apie ateitį, kuriose jaučiasi kaip rašytojas tampa nevaržomas ir nevaldomas jokių kliūčių, nei knygos, kuriose viskas kas vyksta gali būti tiesa.

Kami Garcia ir Margarel Stohl "16 mėnulių"

Štai toji knyga, pagal kurią buvo pastatytas nuostabusis filmas "Nemirtingųjų kronikos: nuostabūs sutvėrimai" ir deja, antrosios dalies nebebus (surinko per mažai lėšų). Šiaip ar taip - visuomet lieka knygos, kurios dažniausiai būna net geresnės. Tad nieko nuostabaus, jog man, kaip didelei fantastinės litearatūros gerbėjai ši knyga vėlgi, paliko įspūdį. Kaip visada, šneku labai sviestiškai sviestuotu būdu, bet tiesiog noriu pasakyti, jog knyga suteikė daug lengvų širpuliukų, privertė gyventi kartu su veikėjais. Esu jau minėjusi, jog man ŽIAURIAI nepatinka naujųjų bestselerių pabaigos, kurios būna švelniai tariant NUKERTAMOS su visais gerais atsiliepimais apie ją. O čia buvo pabaiga, kuri privers mane į rankas paimti antrąją dalį "17 mėnulių". Įvertinimas - 10/10 :)
P.S. Kažkada rašiau ir atsiliepimą apie šį filmą - http://thetd4you.blogspot.com/2013/03/nemirtinguju-kronikos-nuostabus.html

Simonos ramybės vieta.