Nepergyvenkit dėl D.Trump'o ar dėl kitų nuomonės

Paskutiniu metu, jūsų prašiau, jog jei norite manęs ko nors paklausti, tik rašykite ir tikrai į viską atrašysiu. Pagaliau, įrašą pabaigiau ir jei dar kažko norėsit paklausti, klauskite ir galbūt greitu metu vėl padarysiu tokio tipo įrašą. Malonaus skaitymo!

Ar prieš užpildydama anketą mainams, sakei draugams, jog išvažiuosi? Kaip į visą šitą reikalą reagavo aplinkiniai?

Aš jau seniai visiems kalbėjau, jog noriu išvažiuoti ir išvažiuosiu ir manau, jog tai mane privertė eiti iki galo, nes buvo ir tų akimirkų, kuomet dirbau dėl tikslo tik todėl, jog per daug prikalbėjau ir nenorėjau būti ta, kuri daug šneka, bet nieko nedaro. O apie reakciją.. kadangi jau seniai kalbėjau, jokios staigmenos draugams nebuvo. Tuo labiau, jog aš visada buvau aktyvi įvairiose veiklose ir domėjausi ne tik edukaciniu švietimu. Buvo keletas nekokių reakcijų, pavyzdžiui nemažai žmonių, net ir artimų draugų kalbėjo, jog be reikalo praleidžiu metus mokykloje, bet jei jiems nauja kalba, kultūra, nauji žmonės ir visiškai naujas gyvenimas nevertas papildomų metų mokykloje, nežinau, ar tokios nuomonės turėčiau klausytis.

Kokie dažniausiai klausimai užsieniečiams kyla apie Lietuvą?

Pirmiausiai, tai kur iš viso yra ta Lietuva. Jau spėjau įprasti nusakyti geografinę padėtį, paaiškinti, jog Latvija yra vidury Baltijos šalių, o mano gimtinė turi pasienį su Lenkija, bet taip pat kartais atsiranda ir tokių, kurie yra aplankę mūsų šalį, nors patys gyvena kokioje nors Kosta Rikoje (tikra istorija. Su tėvais apsitarė, jog nieko nežino apie jokią Lietuvą ir atskrido. Patiko moterys ir pigios kainos). Taip pat atsiranda ir tokių klausimų, kokia kalba mes gi šnekam (seniausia vis dar kalbama kalba Pasaulyje. Labai gražia ir sunkia kalba, dėl ko labai didžiuojuosi), ar galime suprasti latvius ir estus (beje, per mūsų atliktus bandymus išsiaiškinom, jog taip, lietuviai gali truputį suprasti latvius, bet jie mūsų - ne). Iš keistesnių klausimų: ar Lietuva tikrai yra pirmoji šalis pagal savižudybių skaičių (vienas žmogus atsiuntė Pasaulio žemėlapy, kuriame ties kiekviena šalimi buvo surašyti dalykai, kurie ten yra geriausi: prie Kanados - facebook maniakai, prie Amerikos - spam laiškai, prie Lietuvos, deja, bet savižudybės), ar Lietuvoje populiarus krepšinis (nes kai su mainų moksleiviais jį žaidėme, labai greitai pataikiau į tinklą. Kažkaip galvojau, jog tie, kurie domisi krepšiniu, turėtų gerai žinoti Lietuvą būtent dėl jo)?

Ar gaminai/vaišinai užsieniečius kokiu nors lietuvių tradiciniu patiekalu? Jei taip, kaip reagavo?

Labai norėjau pagaminti ir tikiu, jog pagaminsiu, tačiau kol kas neįsivaizduoju, kas tai turėtų būti. Bijau pirmą kartą be niekieno pagalbos ir cepelinus gaminti, kefyro šaltibarščiams čia nerandu, varškės sūreliams taip pat, tačiau bent jau kučiukų Kalėdoms tai tikrai atsiras.

Kaip sekasi su prancūzų kalba?

Praėjo beveik trys mėnesiai ir turiu pasakyti, jog tikėjausi didesnių rezultatų, tačiau gerai apsvarsčius, progresas yra, taip pat ir kiti 7 mėnesiai. Po truputį pradedu suprasti, kas šnekama per pamokas bei jau šią savaitę ir turėjau keletą "normalių" pokalbių su klasiokais, kas labai džiugina. Taip, tikrai nesu geriausiai kalbanti prancūziškai tarp mainų moksleivių, bet ir neprasčiausiai. Viskas ateis su laiku ir stengiuosi dėl to nelabai rimauti.

Ar išmokai gaminti šveicariškus patiekalus?

Sūrio fondiu didelio mokslo nereikia - nusiperki paruošto tarkuoto sūrio, supili butelį vyno ir viska šildai ant ugnies, kol skaniai išsilydo. Papjaustai duonos ir voilà. O jei rimtai, ne, neišmokau, bet receptų internete pilna! Užtat priragavau į valias nacionalinių valgių.

. 

Palaikai Trumpą ar Clinton?

Trečiąją partiją. Nors jeigu reikėtų pasirinkti būtent iš šių dviejų kandidatų, seksisto ar kriminalistės, balsuočiau už jo atstovaujamą partiją - demokratus ir H. Clinton. Tačiau rinkimai baigės, turime ką turime. Ir tiesa, nors šveicarai pernelyg nepergyvena dėl savo neutralumo, siūlau tą padaryt ir mums: prezidentas tai ne diktatorius, senatas neleis jam daryti daugelio jo sumanimų.

Kada pirmą kartą pasibučiavai?

Tarp septintos ir aštuntos klasės atostogų, vasarą. Tiesa, tai buvo žaidimo "Tiesa ar Drąsa" metu. Ir šio žaidimo tikrai nerekomenduočiau žaisti, ypatingai su tokiomis užduotimis. Nežinau, ką tuomet sau ir galvojau, kai sutikau tai atlikti, dabar tai skamba labai kvailai.

Kur ir kokiame name gyvena tavo priimančioji šeima?

Romont miestely, šalia Fribourg turi mažą butuką. Šiems metams man paskirtas mano "sesės" miegamasis ir vonios kambarys, nes ji mokosi pagal mainų programą Vokietijoje.

Koks aukščiausias įvertinimas naujoje mokykloje?

Dauguma mokytojų net nerašo man pažymių, nes labai greitai skrisčiau iš mokyklos. Tačiau iš tų, kurie jau sugulo mano dienyne, geriausias yra vistiek prastas - 3,5/6 (matematika)

Kokia tris šalis rinktumeis mainams?

Jei Šveicarijos negalima minėti, o aš tikiu, jog tai yra tikrai viena geriausių krypčių mainams, rinkčiausi Čilę (nors jų ispanų tarties niekas nesupranta, vis dėl to jie turi nuostabią gamtą, vakarėlius ir superinius žmones), Australiją (esu minėjusi, jog po 11 klasės vistiek norėčiau nuvažiuoti ten kokiam mėnesiui, bet mainams rinkčiausi tik tada, jeigu tikrai nemokėčiau anglų kalbos) ir Nyderlandus (netradicinė kryptis, bet ši šalis turi kažką, kas mane tikrai žavi: ar tai aukšti žmonės, ar kavos parduotuvės - palikime tai paslaptyje).

Kaip sekasi mokykloje su bendraklasiais? Ar jau susiradai draugų, ar sunku ir t.t.?

Tarp mainų moksleivių tikrai turiu daugiau draugų, su kuriais esu tikra, jog draugystė tęsis ir po mainų. Tuo tarpu tarp pačių šveicarų turi 3 tikrai gerus draugus, tačiau dveji iš jų gyvena vokiškoje šalies dalyje, o trečioji mergina yra antrokė mano mokykloje, kai tuo tarpu aš, pirmokė. Šveicarai yra gana uždari žmonės, tad taip, pradėti bendrauti su jais yra tikrai sunku, tuo labiau, jog mano klasėje žmonės yra jaunesni už mane. Bet galų gale, nieko nesiskundžiu - per pertraukas turiu su kuo pietauti, o po pamokų yra jau visai kitas gyvenimas.

Kaip sekasi šnekėti prancūziškai su priimančiąja šeima?

Pirmąsias savaites, vos atvykus kalbėjau tik angliškai, tačiau dabar jau šios kalbos namuose nesigirdi. Taip, kartais būna sunkumų, tačiau per definicijas ir gestus, galų gale su vertėjo pagalba puikiai susitvarkau.

Ar palaikai stiprius ryšius su Lietuvoje likusiais draugais ir tėvais?

Su šeima susiskambinu kartą per savaitę, su draugais irgi kartais pasišneku, tačiau stengiuosi to nedaryti per dažnai, nes čia turiu naują šeimą ir naujus draugus ir pirmenybė turi būti skiriama jiems. Tie, kurie man rūpi, supranta šį požiūrį ir tikiu, jog kai grįšiu, viskas bus gerai, o gal ir dar geriau.

Iki kitų kartų!

P.S. nuotraukos iš "Unsplash"