Kaip man padeda planavimas?

Vasara, 2015. Italija.

Aš Jums sakau, kiekvieną rudenio atostogų pirmadienį man užeina kažkokia depresija. Nepaaiškinama. Iš niekur. Atrodo, jog viskas čiki piki - draugai puikūs, instagram'o nuotraukos on point, karamelės į mano latte artimiausiame coffee inn'e nededama per mažai, svarstyklių rodyklė jeigu ir sukasi į dešinę, tai tik iš draugų sąskaitos (juokauju, žinoma). Bet tada pyst (mielieji, čia ištiktukas. Lietuvių kalbos mokytoja ir Užkalnis, jei neklystu, patvirtino) - Simonai viskas blogai. Ir ne, čia nėra itin reguliarus prieš menstruacinis sindromas (o gaila, nes tada visą kaltę suversčiau gamtai ir joje pasiskirsčiusiai neteisybei).

 

Aš tiesiog prisimenu vasarą. Apskritai, visą spalį aš gyvenu mintimis apie praėjusią vasarą. Tie prasmirdę ir sudeginti zefyrai, prisisiota Baltijos jūra, nenusisekę berniukų "kabinimai", ištinę dėl vakaronių veidai - viskas kelia savitą paauglišką žavesį ir nostalgiją. Ir galiausiai atrandu tam vaistą, kuris prisiekiu, mane gydo taip, kaip ir sukriošusius senius pigi rusiška pornografija - teigiamai. Aš pradedu planuoti. Planuoti sušių restoranų apžvalgas, aukštakulnių 178 cm. merginai paieškas. Planuoti būsimas rudenio, žiemos, pavasario ir vasaros atostogas. Planuoti, paauglių tarme tariant plotus. Planuoti kalėdines dovanas ir kietus sveikinimus ant draugų feisbuko sienos, per jų gimtadienius. Ir viską įsivaizduoti. Kaip viskas vyksta. Kai pagaliau, vidurvasary, Italijos greitkelyje, apaugusiame saulėgrąžomis, su dviem gėjais, būsimu vienuoliu, rašytoja ir geriausia drauge, skanauji sukčia nusipirktą rūgštų, raudoną, burgundišką vyną ir diskutuoji apie gyvenimą. Nes būtent tai ir yra akimirkos, dėl kurių sukąstais dantimis kalu chemiją visą likusį laiką. Gal ir negyvenu, kaip pasakytų internautai 24/7, bet tas likęs laikas - pertraukos, savaitgaliai, atostogos, praeina puikiai. Įsimintinai. Su per daug iliuzijų. Bet kas gi jų neturi ir kas gi jų netrokšta?

Žmonės be fantazijos ir žmonės, nedalyvausiantys "NaNoWriMo".

Čia tos žvaigždės, kurias matysiu vasarą, krentant į šieno krūvą su draugais

Taip, Jūs supratote mane teisingai. Aš ir vėl ryžtuosi dalyvauti "NaNoWriMo" projekte, kuris lapkričio mėnesio pažymius muša žemyn ir kofeino kiekis kraujyje padidėja. O paprastą reklamą darant - tai projektas, kurio metu savanoriai (kuriais gali tapti bet kas, net ir tas minėtas anksčiau sukriošęs senis) yra pasiryžę per 30 dienų parašyti novelę iš 50 tūkstančių žodžių (ar daugiau). Dalyvavau pernai, noriu ir šiemet.

Visą spalį beveik nieko nerašiau, gyvenau visai kitu, ne kompiuterio klaviatūros oru ir išsiilgau to. Tikiuosi reguliariai pasirodyti čia, laimėti NaNoWriMo ir dar vienas iššūkis - sugrįžimas į Teenage Dreams komandą. Tikiuosi, sėkmingas!

Oficialus puslapis - http://nanowrimo.org/
Lietuvių bendruomenė feisbuke - https://www.facebook.com/groups/381427078673833/?fref=ts

Iki kitų kartų,
Simona.

P.S. Pasiilgau labai Jūsų komentarų! Ar dalyvausite NaNoWriMo arba TD prisikėlime? O kaip Jūs kovojate su rudenine depresija? (dideli apkabinimai ir linkėjimai turėti gražias atostogas)