Ryga

Iki Rygos pirmyn ir atgal autobuso kelionė 30 europietiškų pinigų kainuoja, tačiau užsiprenumeravus "Lux" naujienlaikraštį ir sekant naujienas, nuvažiuosit ir už 10. Keli pažįstami sugebėjo ir nutranzuoti iki braliukų visiškai nemokamai, tačiau jei tokios avantiūros ne jums, turbūt niekas pernelyg nesidrovės atsisakyti trumpos savaitgalio išvykos į kaimynystę.

Viena mano artimiausių mainų draugių gyvena Latvijoj, tad vykau ten be savosios kompanijos. Autobuso kelionė truko virš keturių valandų, tačiau kompiuterio ekranuose, įtaisytuose virš kėdžių buvo didokas filmų (o aš eilinį kartą pasirinkau "Valgyk, melskis, mylėk"), muzikos, žaidimų pasirinkimas, dar nemokamas wifi ir iš stoties pirktas šokoladas, tad viskas kaip ir gerai. Į vietą atvykau penktadienį, 21:35 ir iš karto teko susipažinti su dar viena panele, kelis mėnesius mainuose buvojusią Belgijoje. Ir apie naujas pažintys bei kaip jos puikiai veikia mūsų asmenybę, rutiną (nors kur čia jau rutina, kai savaitgalį važiuoji aplankyti žmogaus, kuris visus metus klausėsi istorijų kaip teko valgyti mokyklos tualete, miegoti Ciuricho stoties koridoriuje bei kviestis taxi prancūziškai, kai prancūziškai te ir moki pasakyti taxi) esu jau spėjusi parašyti, tačiau ši mergina buvo ypatinga ir panašiais bendrais pomėgiais arba tais, kuriuos dar noriu įgyti bei vadinti talentais, kaip kad pavyzdžiui poemų rašymas.

Savaitgalis prasidėjo viename iš draugės klasės vakarėlių, toliau tęsėsi ilgu žygiu atgal į jos namus ketvirtą valandą ryto ir miegas iki pat vidurdienio. Šeštadienį, mes pusryčiavome "The Beginnings" restorane, kur užsisakėme po burgerį. Kadangi ši vieta nenaudoja jokių cukrų ir neaiškių priemaišų parduodamam maistui, be abejonės tai buvo mano sveikiausias kada valgytas mėsainis (su marinuotu tofu bei slyvų kremu, kuris priminė saldžiarūgštį padažą) ir tiesą pasakius, turbūt ir vienas skaniausių - gal tik kiek mažas savo kainai. Vis dėl to, kai svečiuositės ir jeigu svečiuositės kaiminystėje, tikrai rekomenduočiau čia užsukti bei dar pasižvalgyti jų turimoje maisto prekių parduotuvėje. Vėliau visur mieste ieškojome kojinių, mat kaip ir Lietuvoje, jie turi šios stiliaus detalės trendą, tad labai troškau įsigyti kokių nors spalvingųjų porą. Apėjome gal 5 tam skirtas parduotuves, vienoje jų, jie turėjo dar ir kavos stendą (tad jau galit įsivaizduoti, kaip mane pakerėjo ši parduotuvė), kur gėriau juodą, juodą ir rūgščią, rūgščią kavą, kartu pavaišindama savo drauge "Vilniaus" šokoladu. Ir likimo ironija, jog ši saldainių linija yra iš "Laimos" gamyklos, kuri yra latviukų išradimas. Juokingas faktas, tačiau dar juokingesnėmis tapo ir mano visos trys kojinių poros - viena iš jų su kiaulaitėmis ir kumpiu (o štai čia juodasis humoras prasideda faktu, jog gyvulinių produktų į burną nededu), kita su beždžionėmis ir bananais, o trečioji pora buvo ryškiai geltoni kojų šildytuvai, puikiai tinkantys prie visko, nes mano mylimiausioji geltona spalva ir tinka prie visko. 

Mes dar ilgai vaikščiojome po miesto apylinkes, ragavome veganišką mocerelą, nuėjome iki Latvijos nacionalinio dailės muziejaus, kuris leiskite man pasakyti, buvo daugiau nei įspūdingas ir pranoko visas iliuzijas - nors mano mylimiausiasis ir visiems rekomenduojamas yra "Collection de l'art brut Lausanne", šitas laisvai galėtu stoti į antrą vietą, nes laikas čia visai neprailgo, o kai kurie darbai, kaip ir per kokius romantiškus filmus, privertė sustoti prie jų ilgėliau ir įsižiūrėti, kokias gi idėjas įmanoma pamatyti darbe. Vakare nuėjome į vietinių riedlenčių gerbėjų barą, panašų į Vilniuje esantį "Kablys", tik Latvijoje jis vadinosi "Local Boards" ir buvo kiek jaukesnis, bent jau man. Jis yra įrengtas iš sovietinių laikų likusiame namelyje, kurio pirmoje salėje yra mini baras, o antroje taipogi gana maža šokių aikštelė su 80ųjų muzika bei ryškiomis dekoracijos. Žmonių didelė grūstynė viduje, tad gerai, kad ir į lauką buvo išnešta daug įvairiausių sofučių, kurios bendrame vaizde suteikė kažkokį tai ypatingą efektą šiai vietai. Tikrai rekomenduoju užsukti - tai nėra tik latvių mylima vieta, tad jaučiama tokia tarptautinė dvasia, kurioje taip gera pabūti.

Sekmadienį mes ir vėl atsikėlėme vėlai, tačiau puikaus oro dėka mes ir vėl savo rytą paskyrėme trumpam pasivaikščiojimui - aplankėme kavos ir vegetariško maisto užeigą "Miit", kur gavome stipriai stipriai išplaktas kavas, o vėliau patraukėme ir vėl į "The Beginnings", kuriame vyko vėlyvieji sekmadienio pusryčiai švediško stalo stiliumi. Apskritai, Latvijoje toks dalykas vyksta vos ne kas antrame restorane sekmadieniais, kol Vilniuje žinau vos keletą vietų, kurios nebūtų viešbučiai ir puoselėtų šią tingią ir sočią tradiciją - o gaila. Vis dėl to, prisivalgiau tiek, jog iki vėlyvo grįžimo atgal į Vilnių apie maistą ir net negalvojau. Likusiu metu aplankėme kelis knygynus, kur nusipirkau dvi knygas tik ir belaukiančias būti perskaitytomis ("The Rise and Fall of Nations: Ten rules of change in the post-crisis world" bei "How to be a travel writer"), o vėliau patraukėme link stoties.

Ir savaitgalis buvo puikus, galėtų toks ir kiekvienas būti - buvo gera pamatyti savo mylimą Elzą ir pamatyti kaip gyvena kaimynai. O gyvena jie puikiai, nuvažiuokite ir pamatysite!

Simona