Daugiau nei prieš dvi savaites baigėsi Eurovizijos maratonas, tad dabar, pagal natūralią ir tradicinę gyvenimo tėkmę eilė atėjo vasaros atostogų džiaugsmui. Tie trys mėnesiai visada būdavo laukiami - anksčiau dėl galimybės karštas dienas netrukdomai leisti karoliniškių daugiabučio devintame aukšte su geriausiomis draugėmis, vėliau dėl savarankiškų kelionių vienai į žaidimų aikštelę, po kelerių metų atėjo laikas ir pirmosioms stovykloms. Tada buvo mano vadintoji 15 mėnesių vasara Šveicarijoje, o šiemet.. šiemet laukia "tapmokyklinė" paskutinė vasara. Vienintelis dalykas, dėl kurio gailiuosi jau dabar - pase pažymėtas amžius, kuris nesiekia 18 metų. Žinoma, tai nėra tas dalykas, kurį galėčiau pakeisti, bet mintyse sklando daug idėjų, ką galėčiau nuveikti jau šiemet, jei visgi būčiau jau sulaukusi pilnametystės*.
*Važiuočiau dirbti į Prancūzijos vynuogynų fermas, kur rytais skinčiau rūgščias Burgundijos vynuoges, per dienas čiulbėčiau pramokta prancūzų kalba, o vakarais mėgaučiausi ilgomis prancūzų vakarienėmis, kuriose vyrautų raudonas vynas, skaniai skrudintos daržovės su daug alyvuogių aliejaus, akyse atsispindėtų neaprėpiamų laukų vaizdai, o lūpose skambėtų "c'est ma vie et il est magique". Dar nesiskusčiau pažastų, nes girdėjau, jog prancūzės taip daro.
Nuo gruodžio iki kovo pildžiau paraišką į lyderystės stovyklą Jungtinėse Amerikos Valstijose. Sužinojau, kad nepatekau tik balandį. Ir kelias dienas tikrai nuoširdžiai liūdėjau, nes tikėjausi, jog pavyks ir jog visą liepą praleisiu už Atlanto. Tada teko susitaikyti ir planuotis kažką kitko, nes esu patyrusi ką reiškia 90 dienų spontaniškumo. Neplanuoti nuotykiai yra jėga, bet norint nuolatos užsiiminėti spontaniškumu reikia turėti daug fantazijos, o jos aš neturiu tiek daug. Tad susidariau sąrašą dalykų, kuriuos turiu ir noriu padaryti, susiplanavau keletą kelionių ir palikau dar vietos tiems neplanuotiems nuotykiams. Dėl viso pikto.
Jau už keturių dienų keliaujų į Strasbūrą ir jau ketvirtą kartą. Tikrai negaliu teigti, jog tai mylimiausias Prancūzijos miestas (netgi Elzase, tame pačiame regione yra vietų, kurios yra palikusios daug didesnį įspūdį nei šis didmiestis), bet susiklosčiusios aplinkybės vis nuneša mane ten. Šį kartą ten skrisiu dėl EYE - didžiausio Europos jaunimo politikos festivalio. Keturi pranešimai, koncertas ir dar kelios papildomos dienos Frankfurte (iš jo pigiau grįžti į Vilnių). Tikiuosi bent kiek prisiminti prancūzų kalbą ir sutikti vasaros sezoną šėlstant su kokiais nors airiais ir graikais. Manau, jog bus labai gerą grįžti į daugiatautę bendruomenę.
Grįšiu į Lietuvą likus dar kelioms dienoms iki mokslų metų pabaigos, tad jei nors ir teks bent kelioms akimirkoms vėl susikaupti, antrąjį birželio savaitgalį laukia vasaros sveikinimo išvyka su klase į Ignaliną, kur apturėsime 15 kilometrų žygį, vakaro laužą, baidares ir nakvynes palapinėse. Tikslas ryte neatsibusti su lytinių organų iliustracijomis ant veido!
Tuomet laukia paskutinės pertraukos ant Bekešo kalno, esančio už mokyklos, bučinukai mokytojams, paskutinės galimybės nusipirkti arbatos už 10 centų ir paskutinė mokylinė kelionė į šalį, kurią visuomet norėjau aplankyti labiausiai, jeigu kalba pakrypsta apie Europą. Tiesa, kitaip nei prieš tai minėti "paskutiniai" dalykai, ši kelionė bus paskutinė ne tik trijų mėnesių laikotarpiui. Labai ilgai svarsčiau, ar verta važiuoti ir net buvau nusprendusi, jog tokios didelės kainos ji neverta, bet... susirinko gera kompanija ir atsirado pasiteisinimas, pavadinimu "paskutinė galimybė". Paskutinė galimybė iškeliauti kur nors su mokykla, kuomet tave užknisa dauguma muziejų ir galiausiai tu lauki naktinės dalies viešbutyje, kur tenka slėptis nuo mokytojų ir amžinai tildyti muziką, nes ji visada jiems groja per garsiai. Bet būna smagu, o ypatingai smagu per paskutinius kartus. O keliausim į Nyderlandų sostinę Amsterdamą (jau net radau veganiško maisto restoraną su itin patikusiu pavadinimu - The Dutch Weed Burger Joint), pravažiuodami ir pro Belgiją.
Atgal iš Van Gogo šalies grįžtame birželio 17 dieną. Ir tuomet manęs laukia 7 laisvos ir "visiškai nesuplanuotos dienos", per kurias būtų smagu:
- arba perskaityti Vinco Mykolaičio-Putino 600 puslapių privalomą kūrinį "Altorių šešėly".
- arba nužingsniuoti 30km iki Trakų, juose ežere išsimaudyti ir grįžti namo traukiniu besitikint, kad po tokios dienos tau paskambins kokia nors modelių agentūra dėl sudegintų kalorijų skaičiaus.
- arba (bet čia nėra jokio arba, iš tiesų) pasveikinti draugę Karoliną su aštuonioliktuoju gimtadieniu. Ir atšvęsti.
- arba išmesti/atiduoti/parduoti visus nereikalingus kambaryje tūnančius daiktus, tokius kaip knygos, drabužiai, lempos. Tokius, kurių nebenaudoju arba jie man nebepatinka ir užima tik vietą. Kadangi labai svajoju po 12 klasės išvažiuoti, kambarį teks perleisti jaunesnei sesei, tad anksčiau ar vėliau reikės atsikratyti dauguma daiktų.
- arba aplankyti Klaipėdą, nes joje niekada nesu buvusi. Gėda.
- arba nuveikti kažką tokio, ko tomis dienomis norėsis. Arba tai, ką pasiūlys draugai. Nežinia.
Po tokios savaitės vėl laukia kelionė. Kelialapį nusipirkau visai netikėtai, pamąsčiusi, jog verta likusį mėnesį mokykloje nesipirkti pietų ir nebevaikščioti pas matematikos korepetitorę (tikiuosi, jog šio sprendimo nesigailėsiu, kai ateis metas rašyti paskutiniuosius metų kontrolinius). Nusipirkau prieš antrąjį Eurovizijos pusfinalį, prieš tai dar paskambinus draugei, ar ši mane priims devynioms dienoms į svečius. Priėmė. Ir ne bet kur, o į Madridą - miestą, kuriame dabar mokosi, pabėgusi nuo pilietinio karo Venesueloje. Gyvensime dviese, mokysimės Ispanijos naktinio gyvenimo ir labai tikiuosi, jog atsigriebsime už nesimatytus metus.
Po tokio kelionių maratono teks kiek nurimti su Lietuvos natūromis. Gal ir gerai, nes sąrašą dalykų, kuriuos noriu atlikti gimtinėje, dar galima pildyti:
- labai gėda pasakyti, bet būdama septyniolikos metų, vis dar nemoku dardėti dviračiu. Ir turint omeny, jog esu svajojusi ir apie studijas Nyderlanduose, turiu paskutinę vaikišką vasarą, kuomet dar galiu patobulinti savo įgūdžius. Tiksliau - juos įgyti.
- dvyliktoje klasėje teks laikyti IELTS anglų kalbos egzaminą. Tiesa, šiais metais jau teko vaikščioti į kursus ir sekasi tikrai neblogai, bet vis dar didele problema išlieka rašymo dalis ir specifinio žodyno gilinimas. Nežinau, ar pavyks vasarą labai daug pasimokyti, bet norėtųsi bent jau susirūšiuoti jau turimą informaciją (pagal kurią būtų lengviau vėliau mokytis) ir perskaityti kuo daugiau gerai parašytų rašliavų, jog galų gale galėčiau įsikirsti į tą struktūrą. Dėl žodyno - esu pripratusi dar iš Šveicarijos laikų į galvą susidėti daug žodžių. Į dieną išmokti bent 10-15 žodžių nėra itin sunku!
- po visų knygų mugių lentynose susikaupė keletas stiprių šedevrų. Labai mėgstu gerus kūrinius skaityti atostogų metu, tad beveik neabejoju, jog knygų neteks primiršti, bet vis tik raginu save perskaityti dar daugiau, negu perskaičiau praeitais metais.
- dar labai šaunu būtų vasarą kur nors patranzuoti. Nebūtinai toli, tiktų ir jau anksčiau minėtoji Klaipėda, nes labai labai jau noriu (o ir gaila mokėti tuos 15 eurų į vieną kelionės pusę).
- pagyventi kaime pas senelius, kurie man skiria net atskirą namelį, kai pas juos atvažiuoju. Buvau nuvykus prieš keletą savaičių savaitgaliui ten ir ne tik kad puikiai pailsėjau, bet dar ir pasimokiau, itin produktyviai praleidau laiką. Jaučiu, jog mano ir IELTSo pamokos, ir knygos lengvai ten skaitytųsi..
Ir tuomet mano širdį apglobia vėl Šveicarijos dvasia, nes į svečius atvyksta miela draugė iš Moldovos. Kol kas mūsų susitikimą dengia mistikos šydas, nes planuose ir tranzavimai po Baltijos šalis, ir festivaliai po Baltijos šalis, ir susitikimai su bendrais pažįstamais iš Baltijos šalių. Suplanuosime vietoje, kas man nebūdinga, bet bent jau galėsiu kalbėti apie neplanuotas akimirkas nuoširdžiau.
Rūgpjūčio vidury, 10 dienų skrisiu į Rumuniją su "Erasmus+". Organizacija kaip ir puikiai žinoma, tačiau iš pačios šalies net nežinau ko tikėtis. Gal įspūdingų kalnų ir nepasitvirtinančių stereotipų? Projekto tema - emigrantai ir kylančios socialinės problemos dėl jų. Kontroversiška, bet tikiuosi, jog likus savaitei iki mokyklos bus gera mokytis apie tai, apie ką noriu mokytis, o ne tai, ką pagal visas taisykles privalau.
Bus gerai, vasara bus gera. Paskutinę savaitę važinėsiu jau įvaldžiusį savo dviratį tarp kojų ir mąstysiu, kaip buvo gera ir kaip bus gera, jei negalvosiu tiek daug apie egzaminus.
