 |
| Pusryčiai su draugele. |
Aš labai daug rašau. O ypatingai daug paskutiniaisiais mėnesiais. Gaila, jog tuo labai sunku pasidalinti ir šis tinklaraštis, apie kurį galvoju turbūt kasdien, jau nustojo gyvuoti ir džiaugtis tokiais pat lankytojų kiekiais kaip kokiais 2015 metais. Ir aš jokiu būdu neteigiu, jog tai dariau ar darau dėl skaičių, bet mano asmenybei besiformuojant išsiryškina anksčiau kiek slopintos savybės, pavyzdžiui perfekcionizmas.
Atsimenu, jog būdama aštuntoje, devintoje klasėje labai daug skaičiau merginų, kurios rašė būdamos vienuoliktoje, dvyliktoje klasėje. Ir man atrodė, jog jos rašo labai gerai. Beskaitydama jų įrašus galvojau, jog jei ir toliau tęsiu intensyvų klaviatūros taršymą, po kelerių metų mano žodžiai skambės taip pat įtikinamai, o tekstai prilygs ir jų imituojamui grakštumui. Pradėjau save lyginti su kitomis.
Ir susiliejus šioms dviems savybėms, dabar man yra baugu rašyti viešai ir dalintis savo kūryba su kitais. Štai neseniai mano mokymosi įstaigoje vyko renginys "Naktis mokykloje", kurioje savo slemų atėjo paskaityti Aistė Šivytė. Ir po jos skaitymų buvo puiki galimybė ir moksleiviams pasidalyti savo kūrybą. Ir nors labai draugai skatino, ir nors telefone net turėjau surezgusi kelis šiokius tokius eilėraščius, aš išsigandau ir pasakiau ne.
Apskritai, paskutiniu metu esu susiparinus ties viskuo. Ties laisvalaikiu, ties pasirinktais dalykais mokytis mokykloje, ties simpatijomis, ties ateitimi, ties nepadarytu tyriamuoju darbu (kuriam turėjau visus mokslo metus, o dabar teliko savaitė iki kuomet turėsiu pateikti raštišką darbą), ties pamestu ilgai pildytu sąsiuviniu su knygų ir filmų apžvalgomis (labai daug valandų palinkusi link jo rašiau), ties artėjančia nevisai suplanuota vasara ir ties žlugusiu planu vasarai. Ties po truputį užmirštama prancūzų kalba, ties grįžusiais kilogramais, ties kritusiais pažymiais, ties nesutaupytais pinigais ir ties dideliu mokesčiu kavinėse už sojos pieną.
Kaip sakoma, bent jau Eurovizija ne už kalnų!
