Kaip mielėmis plaukiu per naujus metus - viskas klojasi gana neblogai, daug šypsenų prūsta, daug iššūkių įveikta, o ir per paskutinę savaitę lyg akmuo nuo širdies nukrito supratus, jog po dviejų metų vistiek kažkas bus gerai ir jeigu aš norėsiu iškeliauti, tai ir iškeliausiu. Vakar naktį (apytiksliai nuo 00:30 iki 02:00) mane draugužiai priglaudė į smagią kelionę automobiliu po Vilniaus centrą, kuomet klausiamės daug nepadorių dainų, dainavom, tauro gatvėje dirbančioje kebabinėje nusipirkome kebabų (manasis labiau priminė lavašą su daug daržovių, bet hei, buvo gardu) bei bulvyčių, užvažiavome ir į patį Tauro kalną (nuo kurio mažojo kalniuko slydom ant pilvų, o ne su rogutėmis), o vėliau dar kopėme į Trijų kryžių lietuviškąją alpę. Buvo paprastai nuostabu ir būtent tokios akimirkos manyje sukuria kažkokią pilnatvės būseną, po tokių, daug investicijų nereikalaujančių valandų, pradedu džiaugtis ir atsipalaiduoti labiau nei po serialų maratonų (nors jau 02:00 nakties toliau žiūrėjau "Parks and Recreation").
To ir noriu sau bei kitiems palinkėti - gražių ir jaukių, ir šiltų, ir įsimintinų, ir juokingų, ir nuotaikingų akimirkų su draugais.
O kalbant apie kitus iššūkius, nuo lapkričio pradžios, prisiimu vis po naują (apie tai kalbėjau čia) ir tiesa pasakius, šis būdas, vienos veiklos darymas visas 30 dienų, padeda prisijaukinti įpročius gana lengvai. Lapkritį aš kiekvieną dieną rašiau po 1667 žodžius, gruodį sakiau bent po vieną komplimentą per dieną, o sausį "stovyklauju" jogos "stovykloje". Ir kol kas viskas sekasi puikiai, matau rezultatus, kurie mane labai džiugina - jau seniai taip intensyviai nepildžiau dienoraščio puslapių (nes kiekvieną dieną atrodo lyg turėčiau kažką pasakyti), išmokau tuos komplimentus šaudyti be gėdos jausmo, pernelyg negalvojant, jog juos gali suprasti ir priimti netinkamai, o sausio pirmąją sugebėjusi savo rankomis pasiekti tik blauzdų vidurį, dabar jau treniruočių viduryje, galiu pasiekti ir žemę! Aš tikrai maloniai visiems rekomenduoju štai tokį būdą, norintiems išmokti draugauti su savo svajonėmis - juk taip daug paprasčiau, nei apglėbti viską iš karto.
O kaip sekasi jums?
Simona.
