 |
| Pusryčiai su draugele. |
Aš labai daug rašau. O ypatingai daug paskutiniaisiais mėnesiais. Gaila, jog tuo labai sunku pasidalinti ir šis tinklaraštis, apie kurį galvoju turbūt kasdien, jau nustojo gyvuoti ir džiaugtis tokiais pat lankytojų kiekiais kaip kokiais 2015 metais. Ir aš jokiu būdu neteigiu, jog tai dariau ar darau dėl skaičių, bet mano asmenybei besiformuojant išsiryškina anksčiau kiek slopintos savybės, pavyzdžiui perfekcionizmas.
Atsimenu, jog būdama aštuntoje, devintoje klasėje labai daug skaičiau merginų, kurios rašė būdamos vienuoliktoje, dvyliktoje klasėje. Ir man atrodė, jog jos rašo labai gerai. Beskaitydama jų įrašus galvojau, jog jei ir toliau tęsiu intensyvų klaviatūros taršymą, po kelerių metų mano žodžiai skambės taip pat įtikinamai, o tekstai prilygs ir jų imituojamui grakštumui. Pradėjau save lyginti su kitomis.
Ir susiliejus šioms dviems savybėms, dabar man yra baugu rašyti viešai ir dalintis savo kūryba su kitais. Štai neseniai mano mokymosi įstaigoje vyko renginys "Naktis mokykloje", kurioje savo slemų atėjo paskaityti Aistė Šivytė. Ir po jos skaitymų buvo puiki galimybė ir moksleiviams pasidalyti savo kūrybą. Ir nors labai draugai skatino, ir nors telefone net turėjau surezgusi kelis šiokius tokius eilėraščius, aš išsigandau ir pasakiau ne.
Apskritai, paskutiniu metu esu susiparinus ties viskuo. Ties laisvalaikiu, ties pasirinktais dalykais mokytis mokykloje, ties simpatijomis, ties ateitimi, ties nepadarytu tyriamuoju darbu (kuriam turėjau visus mokslo metus, o dabar teliko savaitė iki kuomet turėsiu pateikti raštišką darbą), ties pamestu ilgai pildytu sąsiuviniu su knygų ir filmų apžvalgomis (labai daug valandų palinkusi link jo rašiau), ties artėjančia nevisai suplanuota vasara ir ties žlugusiu planu vasarai. Ties po truputį užmirštama prancūzų kalba, ties grįžusiais kilogramais, ties kritusiais pažymiais, ties nesutaupytais pinigais ir ties dideliu mokesčiu kavinėse už sojos pieną.
Kaip sakoma, bent jau Eurovizija ne už kalnų!
3 komentarai:
Nu aš galiu pasakyt tiek, kad žodis susiparinau visiškai tiksliai apibūdina ir mano būseną šiuo metu. Dabar bent žinau kaip tai pavadinti. Susiparinau juodai dėl to ka reiktų vadint draugais, o ką kaip nors neskausmingai perkelt į pažįstamų sąrašą, susiparinau, nes sėdžiu namie per atostogas ir žiūriu serialą, tai ar čia normalu, gal reik susitikt su draugais. Tada susiparinu kad susiparinu dėl nesąmonių, dar susiparinu nes ryju nuo švenčių likusius saldainius kalnais ir oda man nepadėkos ir jau sako stop gana, o aš dar skaičiau kažkur, kad mityba odos būklei įtakos neturi. Tai kaip čia dabar išeina? Dar pradėjau parintis kai pagavau save kiekvieną merginą instagrame lyginant su savim, susinervinau kažkaip. Nu ir šiaip sėdžiu susiparinus juodai.
O Eurovizija yra atskira tema. Man visas šis laukimo laikotarpis kaip koks adventas. Visos dainos perklausytos, tada pereita prie kitokio tipo video ir aš jau tampu priklausoma ir pradedu nervinti šeimą ir draugus. Mano top 2 dabar užtikrintai yra Belgija ir Nyderlandai, bet taip pat jaučiu didelę meilę ir Graikijai, Makedonijai, Izraeliui bei Italijai su Prancūzija. Ir Kiprui. Ievai su dideliu liūdesiu neprognozuoju finalo, nes 1 semi-final, po galais, pilnas nerealių dainų. Siaubas tie burtai :D O kokie tavo mylimiausi šiais metais?
Ir ačiū tau, Simona, už šį įrašą. Aš tikrai norėčiau skaityti dar daugiau to, ką parašai ir tikiuosi, jog po kiek laiko atsiras noro tai publikuoti viešai. Ir linkiu, kad rastum sprendimą dėl tų dalykų kurie neramina arba tiesiog pakankamai drąsos ir ramybės. :)
Eurovizija ateis ir praeis, o jums pradėti pasitikėti savimi reikės mokytis iš naujo :) Panašu, kad viskas su jūsų kūrybine gyslele yra gerai, tik abejonės be reikalo apniko :)
Ačiū jums.
Anonime, su Eurovizija jausmai panašūs :) Aš palaikau Italiją, Portugaliją, Belgiją.
O Klasiškas Vyre (hihi), Eurovizija ateis ir praeis, o tada bus kiti metai ;)
Rašyti komentarą