Geriu daug kavos ir maudausi nenuslenkančiose fantazijos upėse. Toks gyvenimas verda jau nuo rugsėjo pirmosios ir neskaitant lygiai dviejų dienų, kuomet kaip ir nieko ypatingo nenutiko, tačiau nuotaika grasė visus tolyn (išsiverkiau į pagalvę ir taip viskas praėjo), daugmaž dienos lekia smagiai. Galvoje jau planuoju lapkričio novelės rašymo konkurso scenarijų (reikia tik kada susikaupt, atsisėst ir viską užsirašyt, nes kaip ir dažnai nutinka kitiems dalyviams - vėliau kažkada atrodžiusios genialios idėjos pasimiršta, kai klaviatūra per diena turi trinktelėti 1700 žodžių ir taip 30 kartų iš eilės), dažniausiai darau namų darbus gana nuosekliai (tą pačią dieną kuomet tik jie yra užduodami - bent jau man šis laiko taupymo triukas, kuomet dar atsimeni visas mokytojų pastabas puikiausiai veikia. Kitas veiksmingas, tačiau ir labai brangus būdas yra ruošti namų darbus kavos kavinėje, kuomet aplinkui sėdintys rimti žmonės su kompiuteriais ar knygomis rėkte rėkia ir tau tokia būti), o svarbiausia, kad nebesistengiu visų jausmų sulaikyti savyje tuo pačiu juos užmirštant ir nepasinaudojant progą kažko naujo išmokti. Po mainų metų, ačiū dievui, dar nekilo noras nutraukti visos dienoraščio rašymo idėjos, kur visada paminiu, kas man sukėlė šypseną, kas man nubraukė ašarą. Blemba, vėliau bent nebūnu tokia sumišusi tarp savo emocijų ar tikslų, o turint omeny, jog jau beveik visą mėnesį pragyvenau štai tokioje erdvėje, kurioje jaučiausi visai laiminga, sakyčiau sekasi puikiai. O puikesniam rezultatui trūksta dar daugiau kavos puodelių ir dar daugiau rašymo, skaitymo bei domėjimosi pasauliu. Reikia kurį nors trečiadienį (tada moksleiviams nemokamas įėjimas) dar nulėkti iki šiuolaikinio meno centro, sakė, jog ir ten nuotaika gerėja, pasitenkinimas dvasiniu bei sąmoningu gyvenimu aukštėja.
Vienas iš būdų, kuris sukelia 11 šypsenų viduje, pūsteli kūrybingumo dvasios ir verčia lipti iš tos komforto zonos lauk:
Ateini, nusišypsai, nusišypso atgal, užkalbini ir užsidirbi sau dar daugiau gerų emocijų nei panelė per "snapchat" programėlę išbandžiusi šuniuko kaukę ir pamačiusi, jog su ja daug geriau atrodo. Nes patikėkite manimi, sukurti laimę sau nėra sunku ir viena nepopuliariausių, kai kurių mamų uždraustų, priemonių yra pokalbiai su nepažįstamais - galbūt skaitančiais kavos kavinėje tau patinkančią knygą, o galbūt su dešimt auskarų veide. Taip pat tai gali būti aštuonmetis berniukas, karininkas, traukiny valgantis veganiškas dešreles ar sena močiutė, kuriai užleidi vietą autobuse. Jie visi turi ką papasakoti kaip ir kiekvienas žmogus, kaip ir tu, net jei tuo ir netiki. Per šį mėnesį neįtikėtinai susipažinau su dideliu būriu žmonių - žinoma, tam tikriems susitikimams turėjau puikias, pavydėtinas aplinkybių sudėliotas sąlygas, kaip kelionės ar bendri pažįstami, tačiau tas sąlygas galima ir sukurti belinkčiojant kartu mokyklos valgyklos eilėje, gatvėje apsimetant nevietiniu ir paklausiant, kur smagiausiai galimą praleisti vakarą aplinkui (tada galų gale taip susibičiuliaujant, jog tenka išduot, kad gyveni čia pat, bet hei, čia baltas, puikiai pateisinamas melas, kuris tikrai gali egzistuoti nieko neįžeidžiant). Štai taip kuriami, kaip ir kokie eilėraščiai, momentai, dėl kurių nei pirmadieniai nebaisūs, nei penketai iš matematikos nebe atrodo tokie kraupūs.
Bendraukit bei nenukelinėkit darbų, kuriuos turite padaryti - štai tokie patarimai jau spėjusiai įsibėgėti savaitei keliauja jums iš manęs.
Simona
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą